Klaipėdoje karšto garo mėgėjai rengiasi išvanoti politikus

Virš uostamiesčio gyventojų pamėgto viešosios pirties Trilapio gatvėje vėl pakibo politikų kirvis. Ją parduoti labiausiai trokšta savivaldybės Privatizavimo komisija, kuriai vadovauja miesto tarybos narys liberalas Vygantas Vareikis – Klaipėdos universiteto istorikas ir politologas.

Liberalams atrodo, kad paskutiniąją miesto viešąją pirtį žūtbūt reikia privatizuoti, nes lankytojų sumažėjo, pastatas daugiau kaip 40 metų neremontuotas. Pasak jų, vamzdynai irgi jau seniai nematę remonto, o garo katilas keistas prieš dešimtmetį.

„Visoje Lietuvoje viešųjų pirčių paslaugomis užsiima gal tik dešimt savivaldybių. Tarp didžiųjų miestų tik Klaipėdoje likusi tokia relikvija“, – savivaldybių valdomas higienos ir sveikatingumo įstaigas kaip atgyveną vertina Trilapio pirties garo niekada neragavęs profesorius V.Vareikis.

Galutinį sprendimą dėl pirties įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą turės priimti ne V.Vareikis su savo bendraminčiais ar įkvėpėjais o miesto taryba. Jeigu būtų nuspręsta ją parduoti, tai bus daroma taip, kaip reikalauja įstatymai - skelbiant viešųjų pirkimų konkursą.

Tiesa, V.Vareikis karšto garo mėgėjams dar suteikia šokių tokių vilčių: „Pardavimo sąlygose galima įrašyti įpareigojimą naujiesiems pastato valdytojams, kad jie čia kurį laiką dar teiktų pirties paslaugas“.

Viešąją pirtį valdančios įmonės „Vildmina“ direktorius Vytautas Eitmanavičius nesiėmė vertinti, kokia nauda būtų klaipėdiečiams, jeigu liberalų kontroliuojama tarybos dauguma pritartų V.Vareikio idėjai.

„Siūlymas privatizuoti pirtį galėjo atsirasti dėl sumenkusios įmonės veiklos. Jaunimas išbėgiojo į užsienį, pas mus dažniau renkasi pagyvenę žmonės“, – sakė V.Eitmanavičius, kurio darbo sutartis su savivaldybe jau baigiasi.

Uostamiesčio politikų pastangos parduoti vienintelę miesto viešąją pirtį šalia Mažvydo skulptūrų parko sujaudino nuolatinius jos lankytojus. Ir ne tik senjorus – čia lankosi įvairaus amžiaus žmonių, tarp kurių yra nemažai asmenų, kurie dėl suplonėjusios piniginės ignoruoja SPA kompleksus.

Pirtininkai nesupranta, kodėl liberalai, užuot rėmę pelningai dirbančią sveikatinimo paslaugas miestiečiams teikiančią savivaldybės įmonę, jau ne pirmą kartą taip atkakliai siekia ją sunaikinti  - parduoti aukcione.

Aiškindamas, kad viešoji pirtis neva išlaikoma miesto biudžeto lėšomis, humanitaras V.Vareikis sąmoningai arba netyčia nutylėjo, kad jai dotacijų kaip daugeliui savivaldybės priperėtų pinigus ryjančių viešųjų įstaigų nereikia.

Vienintelės viešosios miesto pirties valdytojai išmaldos neprašo – pernai uždirbo 8,4 tūkst. eurų. Savivaldybės biudžetui “Vildmina“ pervedė 5 tūkst. eurų.

„Savivaldybė, susišlavusi ir tuos menkus dividentus, tik šneka apie kažkokias investicijas, bet per daugelį metų higienos ir sveikatinimo paslaugų įmonei nė skatiko nenumetė. Nori, kad vaikščiotume utėlėti ?“, – stebisi pirtininkai.

Viešąją pirtį dažniausiai lanko mažesnes pajamas gaunantys miestiečiai: suaugusieji už vizitą moka 6, o senjorai – 5 eurus. Socialiai remtiniems asmenims, neįgaliesiems, vaikams iki 12 metų  bilietas kainuoja 3 eurus.

Įskaičiavus beržinės arba ąžuolinės vantos, muilo, kitokių higienos priemonių, mineralinio vandens buteliuko troškuliui numalšinti, kelionės viešuoju autotransportu kainas, statistinis pirties lankytojas suploja apie 15 eurų.

Pernai uostamiesčio viešosios pirties paslaugomis pasinaudojo apie 33 tūkst. žmonių – daugiau nei pusė jų buvo pensininkai ir neįgalieji. Tiesa, per pastaruosius metus lankytojų srautas sumažėjo 23 proc.

Tuo stebėtis nereikėtų, nes šoktelėjo ir  “Vildminos“ paslaugų įkainiai. Žmonėms, kurie čia lankosi savaitgaliais, visos su kūno švara ir higiena susietos sveikatinimo paslaugos per mėnesį kainuoja apie 60 eurų.

„Viskas pabrango, todėl ne visi senjorai gali naudotis pirties malonumais. Panašias paslaugas teikia privačios įmonės, kaimo sodybos, bet ten – dar brangiau, be to, ne visi gali važinėti į užmiestį“, – kalba pensininkai.

Profesoriui V.Vareikiui ir jo šalininkams, regis, nebus lengva uždaryti viešają pirtį – per pastarąjį savaitgalį apie 800 nuolatinių lankytojų pasirašė peticiją, smerkiančią liberalų užmačias privatizuoti pastatą.

Trilapio gatvės viešoji pirtis jau seniai virtusi karštų diskusijų objektu. Už jos išlikimą karšto garo mėgėjai pradėjo kovoti prieš keliolika metų, kai pirmą kartą užsimota ją privatizuoti.

Tuomet pirtininkai irgi vienu ypu surinko daugiau kaip 800 parašų, kad šio sumanymo būtų atsisakyta. Pirtis palikta ramybėje, kai prie savivaldybės pastato susirinko minia ir pradėjo mojuoti vantomis.

Anksčiau Klaipėdoje veikė aštuonios viešosios pirtys, kurių savivaldybė nenorėjo finansuoti, nors kitose šalyse niekas nesistebi, kad tokios mažiau pasiturinčius gyventojus aptarnaujančios municipalinės įstaigos dotuojamos.

Visos savivaldybei priklausiusios pirtys išnyko po to, kai nuspręsta jas privatizuoti. Išlikusi pirtis Trilapio gatvėje visuomet dirbo pelningai. Dar viena nedidelė viešoji pirtelė veikia Smiltynės gelbėjimo stotyje.

„Kas nutiks pardavus paskutinę viešają miesto maudyklą ? Jos vietoje greitai išdygtų kitokios paskirties statiniai“, – įsitikinę pirties senbuviai.

Pirtininkai skeptiškai vertina V.Vareikio humanitarines įžvalgas, kad naujuosius pastato šeimininkus esą dar įmanoma kažkaip kontroliuoti, kištis į jų veiklą, įpareigoti kurį laiką nekeisti ankstesnės veiklos.

Daugelis žmonių, ypač pensininkai, neabejoja, kad po kelių mėnesių naujieji šeimininkai kilstelėtų kainas iki tokio lygio, kad pirtis kaip mat ištuštėtų.

„Paskui jie pradėtų verkšlenti, paskelbtų bankrotą. Pastatą įsigijusi kokia nors dukterinė įmonė į sveikatinimo paslaugas nusispjautų“, – tokią savivaldybei atgrasaus socialinio objekto baigtį regi pirties lankytojai.

Pirtis reikalinga ne tiktai tiems klaipėdiečiams, kurie gyvena butuose su daliniais patogumais. Čia neretai užsuka ir nuosavus namus bei pirteles turintys žmonės. Jie sako, kad tokios puikios garinės niekur nerasi.

Uždarius Trilapio gatvės pirtį,  labiausiai nukentėtų pensininkai. Didėjant mokesčiams už vandenį, šilumą, vis daugiau senjorų savaitgaliais specialiai traukia į pirtį nusiprausti, pašildyti sąnarių.

Viešoji pirtis neapleista: šeimininkai savo lėšomis suremontavo patalpas, įsigijo naują dujomis kurenamą 43,4 tūkst. litų vertės garo katilą. Čia veikia nedidelis baras, anksčiau teiktos ir masažo paslaugos.

Vienintelę Klaipėdos viešają pirtį visoje Lietuvoje išgarsino unikalūs ekstremalių pojūčių mėgėjų organizuojami turnyrai „Duokim garo!“ – jų dalyviai varžosi, kas ilgiau ištvers karščiu tvoskiančioje garinėje.

Pirmojo turnyro „Duokim garo“ nugalėtojo klaipėdiečio verslininko Rimanto Žilinsko rezultatas įrašytas į Lietuvos rekordų knygą – 80 laipsnių karščio garinėje vyras išbuvo 45 minutes ir 22 sekundes.

Prie jo buvo priartėjęs kitas pirtininkas – profesoriaus V.Vareikio kolega – kaip ir jis istoriko bei politologo diplomą  įgijęs klaipėdietis verslininkas Jonas Stabinis (jo rezultatas pirties garinėje – 35 min. 41 sek.).

Nuo išvermingiausių vyrų pasiekimų šiek tiek atsiliko kitas prisiekęs garinės pirties mėgėjas – graikų ir romėnų imtynių sporto meistras Viktoras Guskovas.

Moterų rekordininkė – kretingiškė pirties ekstremalė Regina Truncienė: teisėjai užfiksavo, kad ji garinėje ant plautų išsėdėjo 20 min. ir 48 sek.

Politikų sumanymą privatizuoti  pirtį smerkiančią peticiją pasirašė ko ne visi turnyro „Duokim garo“ ekstremalai – nugalėtojai ir dalyviai.

„Nesikėsinkite į pirtį, mes ją ginsime krūtine. Kai bus pastatyta nauja, su senąja darykite, ką tik norite“, – politikus ne gniaužti, o skatinti investicijas į žmonių sveikatą ragina V.Guskovas ir jo bendraminčiai.

Miesto centre įkurtai pirčiai dar priklauso 30 arų ploto žemės sklypas, anksčiau bene labiausiai viliojęs netoliese dunksančius seno dujų fabriko pastatus privatizavusią bendrovę „Vaiduoklių draustinis“.

Rekonstruotuose dujų saugyklos pastatuose neseniai atidarytas šiuolaikiškas sporto ir sveikatingumo paslaugų įmonės „Impuls“ kompleksas su treniruoklių salėmis, pirtimis, 25 metrų ilgio plaukimo baseinu.

„Gal šeimininkams stinga lankytojų, savivaldybė siekia ten suvaryti ir mus?“, – svarstė  pirtininkai.

„Impuls“ patalpose veikianti rusiška pirtis karšto garo mėgėjų nė kiek nevilioja – ten neleidžiama plaktis vantomis. Vieno vizito kaina suaugusiems – 20, o vaikams iki šešiolikos metų – 8 eurai.

Žmonėms, kurie ten lankosi bent kartą per savaitę, kaip klubo nariams už paslaugas reikia mokėti 70-80 eurų per mėnesį.  Už narystę papildomas mokestis –  100 eurų. Senjorams, studentams ir neįgaliesiems taikoma 15 proc. nuolaida.

Tiems, kurie nori pasipliuškenti „Impuls“ plaukimo baseine, irgi tenka krapštyti piniginę. Vaikams, kurie baseine plaukioja kartą per savaitę, mėnesio abonementas kainuoja 40 eurų.

Žinia, kad karšto garo mėgėjai raišioja vantas naujam piketui, pasiekė ne tik miesto politikus, bet ir Seimo narį liberalą Simoną Gentvilą. Pastarasis netgi buvo įžengęs į garinę.

Sklando gandai, kad ir Klaipėdos meras V.Grubliauskas, neblogai susipažinęs su „Impuls“ veikla, norėtų išbandyti viešosios pirties garą. Vantų gali nesinešti –  jau pamerktos.