V.Uspaskichas teismui skundėsi negalėjęs lygiomis sąlygomis su
kitais dalyvauti rinkimuose, nes jam tuomet buvo skirtas namų
areštas kaip įtariamajam Darbo partijos „juodosios buhalterijos“
byloje.
V.Uspaskichą Darbo partija 2007 metų vasarą iškėlė kandidatu
dalyvauti Seimo rinkimuose Dzūkijos apygardoje spalį, jam tuomet nuo
Lietuvos teisėsaugos dar besislapstant Maskvoje. V.Uspaskichas buvo
sulaikytas rugsėjį oro uoste grįžęs į Vilnių – prokurorai
prašė jį suimti trims mėnesiams, bet teismas rinkimuose oficialiai
registruotam politikui skyrė namų areštą.
Šią savaitę sprendimą dėl V.Uspaskicho skundo paskelbęs
EŽTT konstatavo, kad Darbo partijos įkūrėjas dar nuo 2006 metų
rugpjūčio, kai jam buvo paskirtas suėmimas, žinojo apie įtarimus
ir negalėjo pagrįstai tikėtis lygių rinkimų kampanijos galimybių
su kitais kandidatais, nesančiais įtariamaisiais baudžiamosiose
bylose. Be to, namų areštas, jei tik pareiškėjas būtų to
norėjęs, neužkirto jam kelio dalyvauti rinkiminėje kampanijoje iš
namų ir neapribojo jo teisės dalyvauti rinkimuose tiek, kad būtų
esmingai paveikti rinkimų rezultatai, pažymėjo Teismas.
EŽTT sprendime taip pastebėjo, kad „V.Uspaskichas, siekdamas
išvengti baudžiamojo persekiojimo, politinės karjeros metu
dangstėsi savo politine partija“. Šiuo požiūriu Teismas
pabrėžė, kad „valstybės privalo imtis tinkamų priemonių, kad
nebūtų naudojamasi juridiniais asmenimis, siekiant nuslėpti
korupcinius nusikaltimus“.
Strasbūro teismas taip pat sprendime pažymėjo, kad
„pareiškėjo politinė partija, kuri pati išvengė baudžiamosios
atsakomybės, pakeisdama savo teisinį statusą, padėjo V.Uspaskichui
nuo baudžiamojo persekiojimo pasislėpti, sistemingai iškeldama jį
kandidatu į savivaldybės, Seimo ar Europos Parlamento rinkimus –
taip bent kuriam laikui suteikdama pareiškėjui galimybę naudotis
imunitetu nuo baudžiamojo persekiojimo“.
Dešimtmetį šalies teismuose nagrinėta Darbo partijos
„juodosios buhalterijos“ byla šiuo metu jau baigta nagrinėti
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – sprendimas bus skelbiamas
gruodžio 30 dieną. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis bus
galutinė ir neskundžiama.
Apeliacinis teismas vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėją
V.Uspaskichą, tuometinį parlamentarą Vytautą Gapšį ir buvusią
finansininkę Mariną Liutkevičienę pripažino kaltais dėl
apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo.
V.Uspaskichui buvo skirta 6,8 tūkst. eurų bauda, V.Gapšys nubaustas
3,6 tūkst. eurų, M.Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis.
Generalinė prokuratūra prašė baudžiamąją bylą grąžinti
Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, teigdama, kad buvo
neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, taip pat padaryta
esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Generalinė
prokuratūra siekia, kad „darbiečiai“ būtų nuteisti ne tik dėl
„juodosios buhalterijos“, bet ir dėl sukčiavimo, kad
baudžiamoji atsakomybė būtų pritaikyta ne tik minėtiems asmenims,
bet ir juridiniam asmeniui – Darbo partijai, nepaisant to, kad ji
buvo reorganizuota.
Bylos duomenimis, 2004–2006 metais į oficialią Darbo partijos
buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 mln. 297 tūkst. 626,06 lito (7
mln. 37 078,91 euro) pajamų ir 14 mln. 727 tūkst. 63,21 lito (4 mln.
265 tūkst. 252,32 euro) išlaidų, susijusių su turto,
įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.