Netrukus į didžiąją savo kelionę išsiruoš Kalėdų Senelis. Žygiui jau rengiasi ir jo pagalbininkai Šiaurės elniai, ištvermingai traukiantys dovanų pilnas roges.
Kol Kalėdų Senelis pakuoja dovanas, šventėms ruošiasi ir šeimininkės. Jos jau suka galvas, kuo pavaišinti savo svečius.
Kauniečiai gali jaustis išskirtiniai. Būtent Kaune gyvena Šiaurės elniai, kuriuos galima pamatyti nė nelaukiant švenčių. Taip pat iš Botanikos sodo specialistų sužinoti, kokie išskirtiniai bibliniai skanėstai gali paįvairinti Kūčių ar Kalėdų stalą.
Gyvena keturi Šiaurės elniai
Lietuvos zoologijos sodo lankytojus žavi iš šiaudų pagamintas elnias, pakinkytas į Kalėdų Senelio roges. Šį Kalėdų simbolį patys sodo darbuotojai sukūrė neatsitiktinai.
Kol Kalėdų Senelis baigia rūšiuoti dovanas, Lietuvos zoologijos sode gyvenantys Šiaurės elniai kaupia jėgas didžiajai kelionei.
Jų sode – keturi. Tai bandos vedlys Olsenas ir patelė Švelnutė bei jų jauniklė Obitė ir jos teta Škotė. Gyvūnai laigo erdviame aptvare ir džiūgauja, kai pradeda snigti.
Gardėsius atveža iš Suomijos
Zoologijos sodo kanopinių žinduolių skyriaus vedėja Rimgailė Pėtelytė-Brazaitienė pasakojo, kad Šiaurės elniai neatsitiktinai tapo Kalėdų Senelio pagalbininkais.
Šiaurės šalyse šie gyvūnai yra prijaukinti ir tapę naminiais gyvuliais. Jų kanopos yra tokios plačios, kad elniai lengvai šuoliuoja per sniegą ar pelkynus. Todėl elniai neklimpdami šauniai tempia roges.
Prieš kelionę Kaune gyvenantys elniai, kaip ir jų tėvynainiai Laplandijoje, stiprinasi kirsdami giles ir kitą pašarą. Ypač mėgaujasi specialiai jiems iš Suomijos atgabenamomis kerpėmis – elninėmis šiurpėmis.
Senelio roges tempia elnės
R.Pėtelytė-Brazaitienė pasakojo, kad daugelis sodo lankytojų įsivaizduoja, jog Kalėdų Senelio roges tempia patinai. Tačiau iš tiesų yra kitaip.
Šiaurės elniai ypatingi tuo, kad ragus turi ne tik patinai, bet ir patelės. Tačiau patinai ragus numeta vėlyvą rudenį ar ankstyvą žiemą. Todėl į roges pakinkyti gyvūnai iš tiesų yra patelės. Jos ragus numeta pavasarį, o iki Kalėdų kasmet vėl atauga vis gražesni ragai.
Dabar iš sode gyvenančių Šiaurės elnių ragus turi tik Škotė. Ji ir galėtų būti Kalėdų Senelio rogių kinkinio lyderė.
Augalų legendos intriguoja
Kol sulauksime švenčių, dar yra laiko pagalvoti, kokiais patiekalais pavaišinsime savo šeimos narius ir svečius.
Puota gali būti įdomesnė, jei ant stalo atsiras gardėsių, apipintų prasmingomis istorijomis.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo darbuotoja Judita Varkulevičienė pasakojo, kad dalis Biblijoje minimų augalų mums gerai žinomi.
Tačiau žinant jų ilgą istoriją ir suteiktą prasmę bei galias augalai įgauna kitokią vertę ir priverčia į juos pažvelgti įdėmiau.
Riešutus valgė tik valdovai
J.Varkulevičienė pasakojo, kad legenda byloja, jog pistacijas į Žemę iš Edeno sodo atgabeno Adomas. Turkijoje pistacijos buvo valgomos dar 7 tūkstančius metų prieš Kristų.
Senovės arabų karalienė Šeba pistacijas buvo paskelbusi valdovų nuosavybe ir paprastiems mirtingiesiems jas valgyti buvo draudžiama.
Figmedžiai yra vieni seniausiai žmonių auginamų vaismedžių. Adomas ir Ieva savo nuogumą pridengė jų lapais. Izraelio žmonėms šie medžiai simbolizuoja taiką ir klestėjimą. Kai senovės žydai pasiekė Pažadėtąją Žemę, pirmieji jų paragauti vaisiai buvo figos.
Garbino net ir svogūnus
Granatas žydų kultūroje yra teisingumo simbolis, o vaisiaus kauliukai simbolizuoja tautos gausą ir vienybę. Kiekviena sėkla atitinka vieną iš 613 Toros įsakymų. Manoma, kad granatai buvo uždraustas Edeno sodo vaisius.
Senovės egiptiečiai garbino ir svogūnus. Rutulio formos daržovių galvos ir jų žiedai simbolizavo nemirtingumą. Česnakas taip pat nuo seniausių laikų buvo laikomas šventu augalu, suteikiančiu ištvermės ir jėgos.
Kokiomis legendomis apipinti įvairiausi kiti augalai, galima sužinoti apsilankius VDU Kauno botanikos sode.