„Norėčiau, kad kuo daugiau vaikų turėtų galimybę
pasimokyti. Labai noriu, kad neprapultų vaikai ir ateities kartos
ateitis pasaulyje. Tai reali grėsmė“, – BNS sakė vienas iš
idėjos iniciatorių, Vilniaus miesto mero patarėjas Povilas
Poderskis.
Pasak jo, programavimo įgūdžiai tampa ne mažiau svarbūs nei
kalbų ar matematikos pagrindai.
Pasak P.Poderskio, sulaukus palaikymo ir subūrus komandą
žmonių, jau turinčių patirties mokant vaikus programuoti,
pirmokams mikrokompiuterius padovanoti bus siekiama jau kitąmet.
„Nusprendėme, kad tai turėtų būti kitų metų rugsėjo
pirmąją – visi pirmokai gautų tuos įrenginius atėję į
mokyklą“, – sakė P.Poderskis.
Mikrokompiuteriais vadinami nedideli ir palyginti pigūs
įrenginiai, kuriuose pagrindiniai kompiuterio komponentai integruoti
į vieną plokštę. Prie jų gali būti jungiami kiti komponentai,
išplečiantys tokių kompiuterių galimybes.
Pasak P.Poderskio, nuo įprastų kompiuterių ir kitų
šiuolaikinių išmaniųjų prietaisų mikrokompiuteriai skiriasi tuo,
kad jie skirti turinio kūrimui, o ne jo vartojimui.
„Gavęs tą kompiuterį tu neturi jokio kito pasirinkimo, tik
kažką kurti su juo. Ir tai būtent ir yra mokymosi įrankis, kuris
gali padėti išmokti programavimo. Aišku, teisingai pastebėta, kad
tai negali būti tik gabaliukas geležies – turėtų būti mokymo
programa. Idealiu atveju, duotume visą gražų paketą moksleiviui ir
ten būtų instrukcija, pavyzdžių, informacija apie tai, kur jis
gali rasti daugiau informacijos, apie tai, kur yra saugios erdvės jam
dirbti, nes mes taip pat galvojame apie skurdesnius, socialinės
rizikos šeimų vaikus, kad jie galėtų tuo užsiimti dienos
centruose, kad būtų bibliotekose, mokyklose atviros erdvės, kur
vaikai galėtų ateiti ir gauti pagalbą“, – sakė jis.
Mikrokompiuterį moksleiviai galėtų mokytis prijungti prie
įvairių įrenginių, susikonfigūruoti jį taip, jog galėtų
žaisti žaidimus. Tai nebūtų vien tik programavimui skirtas
prietaisas: jo galimybės galėtų būti išnaudotos ir kuriant
menines instaliacijas. Idėjos autoriai tikisi, kad mikrokompiuteriai
padėtų moksleiviams suprasti, kad programavimas gali būti
pritaikomas pačiose įvairiausiose veiklose.
Pasak P.Poderskio, su šiuo įrenginiu prisijungti prie interneto
nebūtų paprasta, tam reikėtų papildomų žinių. Todėl, jo
nuomone, papildomų saugumo problemų tokių įrenginių naudojimas
neturėtų sukelti.
Šiuo metu galvojama, kokio gamintojo technologiją pasirinkti ir
kokius komponentus įtraukti į paketą, kurį gautų moksleiviai.
Vieno mikrokompiuterio kaina turėtų siekti apie 30 eurų, kol kas
svarstoma rinktis „Raspberry Pi“ modelio mikrokompiuterius.
Skaičiuojama, kad norint tokiais įrenginiais apdalinti 90
tūkst. vaikų, reikėtų apie pusantro milijono eurų. Kainuotų ir
mokomosios medžiagos, apipavidalinimo parengimas, už darbą mokėti
planuojama ir vaikus konsultuosiantiems specialistams.
P.Poderskio teigimu, prie iniciatyvos finansavimo prisidėti norą
pareiškė informacinių technologijų bendrovės, kitos verslo
įmonės.
„Mes ieškotume ilgalaikių partnerių, kurie prisidėtų prie
to projekto, remtų ir tie pinigai būtų renkami kasmet ir tai taptų
gražia tradicija didesnėms korporacijoms ir užtikrintų
finansavimą. Mes taip pat nusprendėme, kad tie, kurie dirbs prie
šio projekto, tai nebus savanoriškais pagrindais iš geros dūšios,
bet jie turės gauti už darbą atlyginimą. Todėl mums reikės tų
pinigų administracijai, mokymams“, – sakė P.Poderskis.
Artimiausi šios iniciatyvos vykdytojų laukiantys darbai –
diskusijos dėl geriausio technologinio sprendimo ir projektui
įgyvendinti reikiamų lėšų rinkimas, užsakymo derinimas su
pasirinktu gamintoju. Iniciatyvos autoriai tikisi, kad ją
įgyvendinti padės ir savivaldybės. Kol kas palaikymą šiam
projektui yra išreiškęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius.