Atrodo, šią kadenciją socialdemokratų vadovas turi ir antrininką, tiksliau, antrininkę. Tai – visa pagrindinė valdančioji „valstiečių“ partija.
Kuo toliau, tuo daugiau atvejų, kai naujoji valdžia ima tupinėti ar verstis kūlversčio jau net ne raštu keisdama per rinkimus žodžiu dalytus pažadus, bet imdamasi realių darbų.
Štai visas Seimas su „valstiečiais“ priešakyje darniai priėmė įstatymo pataisas, kurios leidžia viešiems asmenims dėl įžeisto savo orumo žurnalistus dar lengviau tampyti po teismus.
Prezidentė D.Grybauskaitė, aišku, negalėjo praleisti auksinės progos dar kartą pasirodyti didžiausia žiniasklaidos ir laisvo žodžio gynėja, todėl išlaikiusi dramatišką pauzę švystelėjo veto.
O kaip su „valstiečiais“? Jie kone iki paskutinės minutės laikė atstatę ragus ir demonstravo kovosiantys su „patyčiomis“, bet antradienį dauguma didžiausios parlamento frakcijos narių jau pritarė prezidentės veto.
Dar iškalbingesni – šokiai aplink pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui.
Premjeras S.Skvernelis ir finansų ministras V.Šapoka paskelbė, jog kitąmet šios lengvatos nebeliks.
Kone akimirksniu tapo akivaizdu, kad tokį planą vyrai sumąstė arba visai nepasitarę su „valstiečių“ frakcija, arba nesusitarę su visos Lietuvos pirmininku R.Karbauskiu. Arba lyg ir susitarę, bet buvo apgauti – tai dar blogiau.
Mat R.Karbauskis iškart ėmė kritikuoti tokį užmojį, o jo bendražygiai ėmėsi kurpti įvairiausių kompensacijų tiems, kurie lengvatos netektų, planus.
Pats „valstiečių“ vedlys postringavo saliamoniškai – jis, matote, pritaria premjerui ir Vyriausybei, bet, žinote, frakcija maištauja, žada balsų neduoti.
Čia dar kartą savo lemtingąjį trigrašį įkišo D.Grybauskaitė – paskelbė, jog PVM lengvatos atšaukimas būtų ne laiku.
Netrukus Vyriausybė gavo į akį – pirmiausia nuo savo partijos frakcijos. Seimas gana vieningai paliko PVM lengvatą šildymui galioti iki kitų metų birželio mėnesio, o „valstiečių“ frakcijos balsai išsibarstė.
Beje, premjeras S.Skvernelis, kaip ir, pavyzdžiui, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S.Jakeliūnas buvo, „prieš“, o štai R.Karbauskis susilaikė.
Matyt, sprendimą palikti PVM lengvatą lėmė baimė supykdyti didelę savo dalį rinkėjų, dar prisidėjo spaudimas iš savivaldybių, partijos lizdo ir atramos.
O toliau – dar gražiau. Vyriausybė, aišku, puolė ieškoti, iš kur paimti 32 mln. eurų skylei, atsiveriančiai kitų metų biudžete, užlopyti.
Ir nusprendė įkišti ranką į Kelių priežiūros ir plėtros fondą, sumojusi, kad šis visuomet storas maišas kitąmet vis tiek papilnės keliasdešimčia milijonų.
Tačiau ketvirtadienį Seime šį gražų planą sugriovė ne kas kitas, o valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai. Nebalsuodami jie paliko „valstiečius“ vienus, o kitos frakcijos kone vieningai stojo mūru už skriaudžiamus kelininkus.
Paties visos Lietuvos pirmininko teiktas siūlymas šiek tiek nusausinti kelininkų fondą buvo teikiamas balsuoti keliskart, tačiau tik ketvirtas buvo sėkmingas.
Priešinimasis gal ir nestebina, žinant, kokie pinigai sukasi savivaldybių ir valstybės užsakymuose keliams lopyti, koks galingas yra kelininkų klanas ir kad būtent kairieji ilgus metus yra valdę Susisiekimo ministeriją.
Istorija – lyg du vandens lašai panaši į tą, kuri atsitiko užpraeitą kadenciją, kai konservatorių premjeras A.Kubilius ten irgi ieškojo pinigų savo antikriziniams projektams, bet gavo per nagus nuo Susisiekimo ministeriją kontroliavusių koalicijos partnerių liberalų.
Čia vėl kiltų klausimas: negi „valstiečiams“ buvo sunku užkulisiuose pasiteirauti, ar nėra pavojinga kėsintis į tą turtingą Kelių priežiūros ir plėtros fondą?
Trumpai tariant, ne dienomis, o valandomis stiprėja įspūdis, kad naujoji pagrindinė šalies jėga atrodo lyg neatsargi višta, puolusi į dilgėles. Tai liudija net iš pirmo žvilgsnio ryžtingai atrodantys platūs mostai, pavyzdžiui, kovos už Lietuvą be alkoholio fronte.
Seimas „valstiečių“ pastangomis padidino akcizus alkoholiui, bet ne visam vienodai žiauriai – silpnajam daug žiauriau nei stipriajam.
Tenka pripažinti, jog bent šiuo atveju ryžtingieji blaivintojai kiek patrypčiojo – atsisakė anksčiau žadėtų ketverių metų akcizų alkoholiui didinimo planų.
Visų šių mostų tikslas – papildomų pinigų vis tam pačiam biudžetui paieška.
Blaivybės šauklys sveikatos apsaugos ministras A.Veryga tiesiog ragino politikus negaišti laiko kažkokioms diskusijoms, užsimerkus spausti mygtukus, o kitais metais atsimerkti ir pažiūrėti, kokie bus padariniai.
Mygtukai Seimo posėdžių salėje ir buvo spaudomi, nors apie galimus padarinius perspėjo ir opozicija, ir kai kurie koalicijos partneriai: ar pabranginus alų tie papildomi pinigai tikrai bus surinkti, ar nepadaugės kontrabandos ir nelegalaus alkoholio, ar nepapilnės kaimynų lenkų arba latvių biudžetas, pagaliau ar sąžininga valstybei pačioje metų pabaigoje švaistytis tokiais sprendimais, tiesiogiai veikiančiais verslą?
Blaiviai mąstantys (gal net ne blaivininkai) „valstiečiai“, matyt, tyliai teisinosi: o ką daryti, jei biudžetas priimamas paskutinėmis metų dienomis.
Iš tiesų anksčiau į šiuos reikalus nebuvo kada gilintis – svarbiau buvo dalytis valdžios postus, kovoti su embrionų šaldymu arba piešti vaikiškų tautinių kostiumų eskizus.
