Ketvirtadienį į Marijampolės policijos pareigūnus kreipėsi moteris (gim. 1957 m.) ir pranešė, kad buvo apgauta sukčių. Trečiadienį apie 14 val. 35 min. jai į mobilųjį paskambino nepažįstamas asmuo, kuris išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis ir iš banko sąskaitos pasisavino 15 500 eurų.
Tą pačią dieną, apie 10 val. 30 min., į Šiaulių policijos pareigūnus kreipėsi dar viena sukčių auka. 80-metė senolė paaiškino, kad į fiksuoto ryšio telefoną jai paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris pranešė apie tariamai jos anūkės sužalotą moterį ir apgaulės būdu išviliojo 480 eurų. Pinigus nukentėjusioji atidavė į namus atėjusiam nepažįstamam vyriškiui.
2016 metais nuo sausio iki lapkričio Lietuvoje užregistruota 2369 sukčiavimo atvejai, išaiškinta 2151.
Aukomis tampa įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai nukenčia senoliai, kuriuos paprastai ir pasirenka sukčiai. Senyvo amžiaus žmonės pasirenkami, nes yra patiklesni, prasčiau orientuojasi aplinkoje ir neretai turi sutaupę grynųjų pinigų.
Labiausiai paplitę sukčiavimo būdai
Žmones lengviausia apgauti tuomet, kai jie stipriai emociškai paveikti – labai nudžiugę ar išsigandę. Tokios būsenos žmogus dažnai nesuspėja visko logiškai apgalvoti ir impulsyviai atlieka tai, ką pasako sukčiai.
Policijos departamento duomenimis, būtent dėl šios priežasties populiariausi sukčiavimo būdai yra melagingi pranešimai apie laimėtus prizus, padarytus nusikaltimus ar eismo įvykius.
Kalbant apie laimėjimus, dažniausiai, sukčiai parašo pranešimą arba paskambina ir informuoja, kad tam tikrame prekybos centre atsitiktiniu būdu žmogus tapo tam tikro prizo nugalėtoju. Nukenčiama tuomet, kai į nurodytą sąskaitą žmogus perveda tariamą pridėtinės vertės mokestį (PVM) už laimėtą daiktą.
Taip pat dažnai aukomis pasirenkami besinaudojantys „Labas“, „Pildyk“ ar kitomis mobiliojo ryšio paslaugomis. Sukčiai, žmogui paskelbę apie laimėtą prizą, pamini, jog yra dar viena žaidimo smulkmena – reikia nusipirkti telefono papildymo kortelę už tam tikrą sumą ir pranešti jos serijos numerį. Tolimesni veiksmai savaime nuspėjami.
Dažnai manipuliuojama artimaisiais, patekusiais į bėdą. Prieš darydami nusikaltimą sukčiai gerai pasidomi savo auka, galbūt net kurį laiką ją stebi. Dažniausiai pasirenkami senyvo amžiaus žmonės, manipuliuojama tariamomis jų vaikų ar anūkų nelaimėmis.
Tariamas aukos artimasis dažniausiai sako, kad yra patekęs į bėdą: padarė nusikaltimą ar eismo įvykį ir prašo didžiulės pinigų sumos tam, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po to sutariamas laikas, kada pareigūnas ar kitas asmuo ateis į namus pasiimti sutartos sumos.
Dažniausiai sukčiai prisidengia jau minėtais aukos artimaisiais. Taip pat labai populiarūs personažai yra policijos pareigūnai, banko atstovai ar socialiniai darbuotojai.
Kaip nepakliūti į pinkles?
Policijos departamentas praneša, kad gavus žinią apie laimėtą prizą ar pinigų sumą, reikėtų žinoti, jog loterijos ar žaidimo organizatoriai niekada nereikalauja pervesti pinigų į banko sąskaitas, padiktuoti papildymo kortelių kodų ar sumokėti PVM mokestį.
Tokiu atveju patartina pasitikslinti, ar tikrai vyksta toks žaidimas. Jeigu žmogus iš tiesų laimėjo prizą, apie atsiėmimo sąlygas ir mokesčius jis bus informuotas nuvykęs pas žaidimo organizatorių.
Kalbant apie artimųjų nelaimes, vertėtų žinoti, jog įvykus eismo įvykiui ar padarius nusikaltimą policija niekada nesprendžia iškilusių nukentėjusiojo ar pažeidėjo piniginių problemų. Taip pat patartina pačiam paskambinti nukentėjusiam artimajam ar pasiūlyti susitikti.
Pinigų nedera perduoti per tarpininkus. Svarbu neįsileisti nepažįstamų žmonių į namus, o asmens, prisistačiusio pareigūnu, paprašykite tarnybinio pažymėjimo.
Policijos pareigūnai pataria paraginti senyvo amžiaus žmones nelaikyti namuose didelių pinigų sumų ir papasakoti jiems apie galimus sukčiavimo atvejus.
Jeigu kyla nors mažiausias įtarimas apie vykdomą sukčiavimą, nedelsiant kreipkitės į policiją trumpuoju numeriu 112.
