Fortepijono užsiprašęs Ramūnas Karbauskis klydo dėl turtuolių dosnumo

Skirtingai nei tikėjosi Seimo Kultūros komitetui vadovaujantis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, šalies turtuoliai neskuba atverti piniginių ir patenkinti politikų įgeidžio dovanų gauti naują fortepijoną.

Nors R.Karbauskis neabejojo, kad norinčiųjų Seimui dovanoti fortepijoną nestigs, kol kas verslininkų pasiūlymų nesulaukė.<br>T.Bauro nuotr.
Nors R.Karbauskis neabejojo, kad norinčiųjų Seimui dovanoti fortepijoną nestigs, kol kas verslininkų pasiūlymų nesulaukė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 29, 2016, 3:46 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 8:16 PM

Brangaus muzikos instrumento Seimo Kultūros komitetas paprašė praėjusią savaitę, išplatinęs viešą kreipimąsi į visuomenę.

„Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Seimo kanceliarija neturi galimybių įsigyti tinkamo reprezentacinei Seimo rūmų Vitražo galerijai instrumento – fortepijono – prašo visuomenės, įmonių ir lietuvių bendruomenių pasaulyje padėti įgyvendinti sumanymą jį įsigyti“, – prieš Kalėdas netradiciniu būdu į visuomenę kreipėsi politikai.

Anot komiteto, tai būtų puiki dovana parlamentui pasitinkant dvi reikšmingas sukaktis – valstybės atkūrimo šimtmetį ir šalies moderniojo parlamentarizmo metines.

Vis dėlto niekas į Seimą su dovanomis kol kas neskuba. Seimo Kultūros komiteto biuras pripažino jokių siūlymų dėl paskelbto prašymo dar nesulaukęs. Apie privačių asmenų norą prisidėti prie politikų iniciatyvos informacijos neturi ir Seimo kanceliarija.

Kai prieš keletą savaičių Kultūros komitetas nusprendė prašyti žmonių pagalbos padėti nupirkti Seimui fortepijoną, jam vadovaujantis R.Karbauskis neabejojo, kad atsiras norinčiųjų paremti šią iniciatyvą.

Tada portalas lrytas.lt R.Karbauskio paklausė, kodėl kažkas turėtų dovanoti fortepijoną Seimui? „Todėl, kad yra labai daug žmonių, kurie gali sau tai leisti“, – nedvejodamas atsakė visos Lietuvos pirmininku jau tituluojamas politikas.

Anot R.Karbauskio, dauguma daug uždirbančių žmonių, kurie turi savo verslą ar yra paveldėję turto, esą yra savo šalies patriotai.

„Ir viena iš galimų tokio patriotizmo išraiškos formų yra galimybė padovanoti Seimui fortepijoną, kuris darytų garbę šiai įstaigai“, – portalui sakė komiteto vadovas.

– Geras ir brangus fortepijonas pradžiugintų ne vieną koncertų salę. Ar tikrai teisinga, kad verslininkai remtų Seimą ir politikus? Ar tai nebus panašu į atvirą kyšį ir politikų papirkinėjimą?

– Koncertų salės turi puikių muzikos instrumentų, o Seimas – ne. Nors Seimas yra tokia institucija, į kurią atvyksta įvairūs svečiai iš viso pasaulio. Jame lankosi labai daug Lietuvos žmonių.

Dabar Seime esantis pianinas prilygsta prasčiausiam muzikos instrumentui, kurie yra eiliniuose kultūros namuose eiliniame kaime. Bet Seimas neturi galimybių pats nupirkti kitokio lygio instrumento.

– Bet ar jis tikrai yra būtinas Seimui, kuris nėra koncertų salė?

– Aš suprantu, bet juk mes nešnekame apie biudžeto pinigus, o apie tai, ar atsirastų kas nors, kas sutiktų paaukoti pinigų naujam instrumentui.

– Ar tai nėra Seimo narių kaprizas, kurį kažkas dabar turės tenkinti?

– Kaprizas (juokiasi, – Red. past.). Seime vyksta labai daug kultūrinių renginių, pristatomos parodos. Tai yra faktas.

– Tačiau šie renginiai nėra vieši.

– Jie yra pakankamai vieši, juose lankosi nemažai žmonių. Labai pritariu buvusio kultūros ministro Arūno Gelūno idėjai, kad Seime galėtų vykti renginiai, kuriuose nuolat (tam tikromis dienomis) galėtų pasirodyti jaunieji atlikėjai, kurie „įdarbintų“ tą instrumentą. Manau, tą jie darytų su malonumu, nes auditorija Seime ypač įdomi – ji nuolat keičiasi. Be to, jiems turėtų būti garbė pagroti Seime.

O kalbant apie dabar Seimo rūmuose esantį muzikos instrumentą (pianiną, – Red. past.), tai, ko gero, nedaugelio šalių parlamentuose tokie yra. Tiesiog įsivaizduoju žmogų, kuris atvažiavo į Lietuvą, atėjo į Seimą ir pamatė jame pianiną. Tai žinutė apie mūsų šalies požiūrį. Nes jokiuose koncertuose su pianinu, kuris, kaip visi puikiai suprantame, skiriasi nuo fortepijono, niekas negroja.

– Profesionalus atlikėjas renkasi profesionalią sceną. Natūralu, kad joje turi būti ir tinkamas instrumentas. Bet juk Seimas – ne koncertų salė.

– Jeigu būtų noras instrumentą pirkti iš valstybės lėšų, tada toks klausimas galėtų būti keliamas. Bet dabar bet kuri valstybinė ar privati kultūros įstaiga gali kreiptis į visuomenę ir prašyti paramos. Aš nematau skirtumo, ar privačių rėmėjų paramos įsigyjant muzikos instrumentą ieško kokia nors mokykla, ar Seimas, jeigu valstybė tam negali skirti lėšų.

– Kas bus, jeigu kitą kartą Seimas užsinorės, pavyzdžiui, naujo modelio „Porshe“ automobilio. Ar tada verslininkai jį irgi turėtų dovanoti Seimui ir kaip tokią dovaną reikėtų vertinti?

– Tokių verslininkų neatsirastų, o dėl fortepijono – neabejoju, kad nupirks. Ir tame nematau nieko bloga, nes ir dabar buvo kalbama, kad parama nebus priimama iš bet ko. Reikės atidžiai pažiūrėti, kas tie rėmėjai, kokia jų reputacija.

– Bet ar politikų negąsdina tai, kad niekas nieko už dyką neduoda?

– Man irgi dažnai priekaištaujama, kad aš daugelį metų užsiimu mecenavimu, rengiu vasaros stovyklas turėdamas kažkokių interesų, gal politinių. Bet yra šimtas dvidešimt būdų kaip politikoje galima pelnyti populiarumą neaukojant savo laiko ir taip toliau. Tiesiog, man tai patinka.

– Panašu, kad jums sekasi suderinti pomėgius ir naudą.

– Kur ta nauda? Ne viskas yra tik interesai. Man tai, ką aš darau, savaime suprantama. Galbūt kažkam tai nėra suprantama, kažkas galvoja, kad Lietuvoje niekas negali šiaip aukoti, neturėdamas intereso. Manau, kad šiuo atveju, paremdami Seimą, verslininkai neturės jokio kito intereso.

Seimo valdybos sprendimas ieškoti rėmėjo fortepijonui įsigyti yra pakankamai teisingas. Seime yra daug sričių, kur galima taupyti, bet tuos pinigus, už kuriuos būtų galima nupirkti ne vieną pianiną, galima skirti, pavyzdžiui, socialinėms reikmėms.

– Ar apskritai normalu, kad Seimo naujai įsteigtas Kultūros komitetas darbą pradeda užsiimdamas privačių rėmėjų paieška? Ar tai šio komiteto užduotis?

– Klausimo dėl fortepijono nebuvo komiteto darbotvarkėje. Apie tai komiteto nariai diskutavo pabaigus kitus darbotvarkėje buvusius klausimus, o laisvalaikiu mes galime daryti, ką norime.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.