Nors ekstremali situacija dėl AKM neseniai buvo atšaukta, iš trečiųjų šalių į Lietuvą vykstančių keliautojų bagažas ir toliau kruopščiai tikrinamas. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus vedėjo Egidijaus Pumpučio, draudžiamų maisto produktų gabenimas vis dar išlieka didele problema. Vien šiais metais muitinės pareigūnai konfiskavo apie 4 tonas tokių produktų.
Virusą aptiko Baltarusiškoje dešroje
„Tai nėra savitikslė priemonė. Per gyvūninės kilmės produktus virusas plinta labai lengvai, todėl negalima prarasti budrumo. Visi tokie produktai būna konfiskuojami ir utilizuojami. Viena dešra, kurią keliautojai bandė įsivežti iš Baltarusijos, buvo nugabenta į laboratoriją ir ištirta. Joje buvo nustatytas AKM virusas. Tokia dešra patekus į kiaulių laikymo vietą arba į laukinę fauną sukeltų ligos protrūkį. Patekusi į stambų ūkį ta dešra padarytų milijoninių nuostolių“, – lrytas.lt aiškino E. Pumputis.
Nuo 2013 m., kai AKM protrūkiai buvo užfiksuoti Baltarusijoje ir Rusijoje, gyventojams, grįžtantiems iš trečiųjų šalių, griežtai draudžiama vežtis gyvūninių produktų, o iš Baltarusijos ir savo reikmėms, atsivežti pašarų ir pašarinių priedų. Jų sudėtyje gali būti užkrėstų gyvūninių produktų. Keliautojams iš Europos Sąjungos šalių tokie apribojimai netaikomi.
Visgi, pasak E. Pumpučio, daug keliautojų šių reikalavimų ir toliau nepaiso – vieni iš nežinojimo, kiti tiesiog tikisi, jog dešra ar kitas skanėstas jų bagaže liks nepastebėtas.
„Norime, kad žmonės suprastų, jog taip elgdamiesi jie rizikuoja du kartus. Pirmiausia rizikuoja patirti nuostolių, kai draudžiami produktai bus konfiskuoti. Bet dar svarbiau, kad rizikuojama sukelti AKM protrūkį“, – kalbėjo VMVT specialistas.
Ką atsinešei, tą ir išsinešk
E. Pumputis taip pat pažymi, jog atsargumo negalima pamiršti ir keliaujant šalies viduje, ypač lankantis gamtoje.
„Jei užkandžiaujate gamtoje, nepalikite jokių maisto atliekų, pakuočių ir t.t. Dalis žmonių galvoja, kad nieko blogo miške palikti nebaigto maisto, nes juk jį suvalgys žvėrys. Tačiau toks elgesys labai pavojingas ir gali būti mirtinas šernams, kurie tą paliktą maistą aptiks“, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, apskritai reikia laikytis turisto etiketo ir poilsio vietą palikti tokią, kokią radote, o geriau – ir dar labiau sutvarkytą nei buvo prieš tai.
„Protingai ir tvarkingai elgdamiesi ir padėsime gamtai, ir užbėgsime nelaimei už akių. Džiugu, kad Lietuvos gyventojai darosi vis atsakingesni ir vis mažiau toleruoja gamtos šiukšlinimą“, – kalbėjo E. Pumputis.
