Šiuo metu Duomenų apsaugos inspekcija nevyriausybininkų kvietimus prisidėti prie nepelno iniciatyvų traktuoja kaip tiesioginės rinkodaros pasiūlymus ir gali skirti baudą, jeigu jie pateikiami be sutikimo. Nevyriausybininkai teigia, kad toks traktavimas varžo jų veiklą.
„Iki 2018 metų pavasario turės būti priimtas visiškai naujas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Rengiant naująjį įstatymą, bus atsižvelgta ir į nevyriausybinių organizacijų pasiūlymus“, – teigiama ministerijos atsakyme BNS.
Klausimą dėl nevyriausybininkų traktavimo šią savaitę iškėlė „Transparency international“ Lietuvos skyrius (TILS), gavęs įspėjimą, kai elektroniniu paštu išsiuntė kvietimą prisidėti prie jų iniciatyvos.
„Pokalbis yra apie tai, kad kvietimas prisidėti prie pilietinių iniciatyvų arba dalyvauti viešame renginyje nėra tas pats kaip kvietimas žmogui nueiti į masažo saloną arba pirkti kavos aparatą. Tai visiškai kitokio pobūdžio veikimas, todėl negali taikyti tos pačios logikos, kurią taikai, kai reguliuoji tiesioginę rinkodarą“, – BNS sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
„Transparency International“ lapkritį gavo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) raštą, kad informuodamas apie Lietuvos nevyriausybinių organizacijų registro funkcijas „Transparency international“ teikė tiesioginės rinkodaros pasiūlymą. Inspekcija pabrėžė, kad tokie pranešimai elektroniniu paštu turi būti siunčiami tik gavus adresato sutikimą.
TILS vadovo teigimu, po tokio precedento kyla klausimas, kaip nevyriausybinės organizacijos turėtų, pavyzdžiui, siųsti kvietimus į diskusijas ar prisijungti prie kitų iniciatyvų ir ragino Duomenų apsaugos inspekciją pateikti gaires, kuriomis vadovaudamosi galėtų veikti nevyriausybinės organizacijos bei numatyti atitinkamas pataisas naujoje Asmens duomenų apsaugos įstatymo redakcijoje.
Teisingumo ministerija BNS nurodė, kad kol kas nėra gavusi visuomeninių organizacijų skundų dėl šiuo metu galiojančios tvarkos.
Tiek ministerija, tiek VDAI atkreipia dėmesį, kad vertinti nurodymo teisėtumą galėtų teismas. TILS vadovo S.Muravjovo teigimu, šis variantas svarstomas, tačiau jis pabrėžė, kad atsakymo, kaip informuoti apie savo veiklą nepažeidžiant įstatymų, nevyriausybininkams reikėtų kuo greičiau.
Duomenų apsaugos inspekcijos duomenimis, šiuo metu asmenims pasiskundus dėl galbūt neteisėtai gaunamų tiesioginės rinkodaros pranešimų, inspekcija tokį atvejį tiria ir priklausomai nuo nustatytų pažeidimų pirmą kartą padarius pažeidimą gali būti skiriama 144–289 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą gali grėsti 289–579 eurų bauda.
Nuo 2017 metų sausio 1 dienos minėtos baudos didės. Bauda asmenims sieks nuo 150–580 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–1150 eurų. Už pakartotinai padarytus nusižengimus asmenims grės 550–1200 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 1100–3000 eurų bauda.
