Šiuo metu Duomenų apsaugos inspekcija nevyriausybininkų
kvietimus prisidėti prie nepelno iniciatyvų traktuoja kaip
tiesioginės rinkodaros pasiūlymus ir gali skirti baudą, jeigu jie
pateikiami be sutikimo. Nevyriausybininkai teigia, kad toks
traktavimas varžo jų veiklą.
„Iki 2018 metų pavasario turės būti priimtas visiškai naujas
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Rengiant naująjį
įstatymą, bus atsižvelgta ir į nevyriausybinių organizacijų
pasiūlymus“, – teigiama ministerijos atsakyme BNS.
Klausimą dėl nevyriausybininkų traktavimo šią savaitę
iškėlė „Transparency international“ Lietuvos skyrius (TILS),
gavęs įspėjimą, kai elektroniniu paštu išsiuntė kvietimą
prisidėti prie jų iniciatyvos.
„Pokalbis yra apie tai, kad kvietimas prisidėti prie
pilietinių iniciatyvų arba dalyvauti viešame renginyje nėra tas
pats kaip kvietimas žmogui nueiti į masažo saloną arba pirkti
kavos aparatą. Tai visiškai kitokio pobūdžio veikimas, todėl
negali taikyti tos pačios logikos, kurią taikai, kai reguliuoji
tiesioginę rinkodarą“, – BNS sakė TILS vadovas Sergejus
Muravjovas.
„Transparency International“ lapkritį gavo Valstybinės
duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) raštą, kad informuodamas apie
Lietuvos nevyriausybinių organizacijų registro funkcijas
„Transparency international“ teikė tiesioginės rinkodaros
pasiūlymą. Inspekcija pabrėžė, kad tokie pranešimai elektroniniu
paštu turi būti siunčiami tik gavus adresato sutikimą.
TILS vadovo teigimu, po tokio precedento kyla klausimas, kaip
nevyriausybinės organizacijos turėtų, pavyzdžiui, siųsti
kvietimus į diskusijas ar prisijungti prie kitų iniciatyvų ir
ragino Duomenų apsaugos inspekciją pateikti gaires, kuriomis
vadovaudamosi galėtų veikti nevyriausybinės organizacijos bei
numatyti atitinkamas pataisas naujoje Asmens duomenų apsaugos
įstatymo redakcijoje.
Teisingumo ministerija BNS nurodė, kad kol kas nėra gavusi
visuomeninių organizacijų skundų dėl šiuo metu galiojančios
tvarkos.
Tiek ministerija, tiek VDAI atkreipia dėmesį, kad vertinti
nurodymo teisėtumą galėtų teismas. TILS vadovo S.Muravjovo
teigimu, šis variantas svarstomas, tačiau jis pabrėžė, kad
atsakymo, kaip informuoti apie savo veiklą nepažeidžiant
įstatymų, nevyriausybininkams reikėtų kuo greičiau.
Duomenų apsaugos inspekcijos duomenimis, šiuo metu asmenims
pasiskundus dėl galbūt neteisėtai gaunamų tiesioginės rinkodaros
pranešimų, inspekcija tokį atvejį tiria ir priklausomai nuo
nustatytų pažeidimų pirmą kartą padarius pažeidimą gali būti
skiriama 144–289 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą gali
grėsti 289–579 eurų bauda.
Nuo 2017 metų sausio 1 dienos minėtos baudos didės. Bauda
asmenims sieks nuo 150–580 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar
kitiems atsakingiems asmenims – 300–1150 eurų. Už pakartotinai
padarytus nusižengimus asmenims grės 550–1200 eurų bauda,
juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims –
1100–3000 eurų bauda.