Dažniausi skundai – dėl amžiaus ir lyties
2016-aisias tarnyba gavo 229 skundus, pasiteiravimų dėl diskriminacinių praktikų būta 172. Kontrolieriaus tarnyba savo iniciatyva pradėjo 163 tyrimus. Tiesa, šių duomenų lyginti su pernykščiais negalima, nes buvo pakeista skundų statistikos registravimo tvarka – imti fiksuoti ir pasiteiravimai.
„Nuo praėjusios vasaros pradėjome sąmoningumo skatinimo kampaniją „Už kompetenciją“, kuria norime atkreipti dėmesį į vis dar dažnai pasitaikančias diskriminacijos apraiškas darbo skelbimuose.
Šio kampanijos metu mes neatliekame oficialios tyrimo procedūros, bet gavę informacijos, kad darbo skalbimas netinkamai suformuluotas, skambiname darbdaviui ir jį informuojame apie netinkamą skelbimo turinį, perspėjame, kad skelbimą reikia koreguoti ar pašalinti.
Dažniausiai to užtenka, kad situacija būtų ištaisyta“, – sakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė ir pridūrė, kad tokie atvejai nėra įtraukiami nei į skundų, nei į pradėtų tyrimų apskaitą.
Papiktino serialas „Visi vyrai – kiaulės“
Iš Lygių galimybių įstatyme numatytų 12 draudžiamų diskriminacijos pagrindų dažniausiai skundžiamasi diskriminacija dėl lyties, antroje vietoje – skundai, susiję su negalia, trečioje – skundai dėl diskriminacijos, susijusios su amžiumi (12 proc.).
Skundai, susiję su diskriminacija dėl rasės, etninės priklausomybės ir tautybės sudarė apie 5 proc., religijos – 2 proc. socialinės padėties – 4 proc. Net 27 proc. tarnybos gaunamų skundų ir užklausų yra ne jos kompetencija.
„Žmonės plačiai interpretuoja šeimos situaciją, socialinę padėtį. Pavyzdžiui, daug žmonių kreipėsi dėl televizijos serialo „Visi vyrai kiaulės“, bet ne mūsų kompetencija šiuos skundus tirti, tuo turi užsiimti žiniasklaidos turinį stebinčios institucijos, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad dėl minėto televizijos serialo ypač sunerimo tėvai: –
Dažniausiai jų akcentuojamas argumentas buvo tas, kad auklėdami savo vaikus nenorėtų matyti tokio turinio žinučių viešojoje erdvėje, tokio stereotipo nereiktų palaikyti.“ Skundų dėl lytinės diskriminacijos pastaruosius trejus metus kur kas dažniau teikia vyrai.
Ar per paėjusius metus pasitaikė atvejų, kai išnagrinėjus skundus buvo pakeista tam tikra tvarka? M.Jurkutė sakė: „Vienas naujausių atvejų susijęs su vidaus sistemos reikalų pareigūnų patikra. Būta skundo, kodėl moterims reikia lankytis ginekologo kabinete, o tą patį darbą dirbantiems vyrams nereikia. Ministerija svarsto dėl teisės akto keitimo ir veikiausiai bus nuspręsta visapusiškai tikrinti ir vyrus.“
Anot pašnekovės, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba apsiriboja rekomendacijomis ir pakartotinių tyrimų, kaip įgyvendinamas teisės aktas, neatlieka. Atsakomybė už pažeidimo pašalinimą tenka pačiai institucijai.
Skundai dėl taromatų įrengimo
Neįgalūs asmenys gana dažnai skundžiasi, kad neturi galimybių naudotis taromatais. „Pasitaiko, kad skundžiamasi dėl laiptelių ar per siaurų durų, aukštai įtaisytų mygtukų. Dažniausiai skunde minima, kad nėra atsižvelgta į neįgalių asmenų poreikius organizuojant taros priėmimą. Nors kontrolierė pripažino, kad tai diskriminuojanti praktika, susidurta su tam tikru iššūkiu, mat taromatai stovi šalia parduotuvių.
Tais taromatais, kurie įrengti parduotuvėse, turi pasirūpinti jų savininkai, o šalia parduotuvių esantys taros surinkimo punktai nepatenka į pastatų reglamentavimo taisykles, tad neįmanoma įpareigoti parduotuvių savininkų užtikrinti sąlygas neįgaliesiems naudotis šia paslauga“, – kalbėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.
Tiesa, šie klausimai paprastai geranoriškai sprendžiami, o Aplinkos ministerija rūpinasi, kaip padaryti, kad reikalavimai, jog taromatai būtų prieinami ir neįgaliesiems, būtų įtraukiami į teisės aktus.
Besilaukianti mergina liko be studijų
Itin keista situacija susiklostė vienoje iš aukštųjų mokyklų, kai besilaukianti mergina taip ir nepradėjo išsvajotų studijų. „Buvo gautas skundas iš besilaukiančios merginos, kuri stojo į magistro studijas, jos balai buvo geri, bet buvo privalomas motyvacinis pokalbis.
Šiuo pokalbio metu mergina teigė sulaukusi daug pastabų ir klausimų, susijusių su nėštumu, o ne su specialybės dalykais. Būta net replikų, kad įstojusi vis tiek ims akademines atostogas“, – sakė pašnekovė ir pridūrė, kad merginai buvo gana tiesmukai pasakyta, jog išeidama vaiko priežiūros atostogų naudosis studijų krepšeliu, kuris atitektų be pertraukų ketinančiam studijuoti studentui.
„Mergina studijuoti neįstojo, bet pokalbis nebuvo įrašamas ar protokoluojamas, tad įrodyti, kad tai nutiko būtent dėl to, jog ji laukėsi, nepavyko. Negalėjome pripažinti tiesioginės diskriminacijos, bet klausimuose, kuriuos turėjo užduoti komisija, įžvelgėme netiesioginės diskriminacijos paraiškų, nes du iš keturių numatytų kausimų buvo palankesni vyrams nei moterims“, – kalbėjo ji.
Anot specialistės, moteris šioje situacijoje tarsi priversta papasakoti apie planus kurti šeimą. Pašnekovės teigimu, išgirdęs šiuos priekaištus Vytauto Didžiojo universitetas tvarką pažadėjo keisti.
Seksistinės reklamos – kasdienybė
Į Lygių galimybių kontrolieriaus akiratį buvo patekusi ir Lazdijų ligoninė, kur įtarimą sukėlė personalo atrankos kriterijai: kai kurios darbo vietos buvo tarsi sukurtos konkretiems asmenims, tai itin atsispindėjo kandidatams keliamuose reikalavimuose.
M.Jurkutė juokavo, kad šiuos metus drąsiai galima vadinti diskriminacijos darbo skelbimuose metais, mat tokių atvejų fiksuojama itin daug. „Žinoma, laikui bėgant pastebime, kad ir patys darbdaviai sąmoningėja, kur kas dažniau konsultuojasi, reaguoja į įspėjimus“, – pasakojo ji.
Itin aktyviai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba šiemet kovojo su diskriminacine reklama. „Dažniausiai tai buvo seksistinės reklamos, susijusios su moterų diskriminacija. Gana garsiai nuskambėjo prieskonių gamintojo „Saldva“ atvejis. Reklamoje buvo vaizduojama moters krūtinė, o šalia užrašas „Vyrams, kuriems patinka natūralūs“. Panašių atvejų buvo ne vienas ir dėl to sulaukėme aktyvios žmonių reakcijos“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad tokios kompanijos kaip „Suit Supply“, „Lietuvos draudimas“, sulaukusios pastabų dėl reklamos turinio, liovėsi jas publikuoti.
„Kartais labai sunku suvokti, kodėl žmonėms gali kilti noras būtent taip reklamuotis“, – pečiais gūžčiojo pašnekovė.
Būta ir nepagrįstų skundų, tokių kaip pasipiktinusių tėvų pareiškimas, kad medikai neskiepija jų sūnaus nuo papilomos viruso, nors skiepas skirtas tik mergaitėms. Taip pat būta skundo, neva vienoje medicinos įstaigoje pažymą apie vaiko gimimą gali atsiimti tik mama, o tėtis negali, bet šis skundas nepasitvirtino.
„Tyrėme atvejį, kai duodamas interviu vieno grožio salono savininkas pasakojo, kad įdarbintų tik vyresnes manikiūro specialistes, nes būtent joms vyrai drąsiau rodo nesutvarkytus nagus. Taip pat vyras teigė, kad nenorėtų įdarbinti sirų ar turkų. Jis tiesiog atvirai pasakojo apie diskriminacija paremtą savo darbo politiką. Vėliau žmogus išsigynė, kad buvo netiksliai cituotas“, – kaip iš balos net ir po aštrių kalbų verslininkas išlipo sausas, pasakojo pašnekovė.
„Lietuvos ryto“ televizija buvo nufilmavusi vaizdo siužetą apie Panevėžio darbo biržą. Siužete užfiksuota, kaip negalią turinčios moterys negali patekti į antrą ar trečią Darbo biržos aukštus. Vėliau paaiškėjo, kad neįgalius lankytojus bus galima aptarnauti ir pirmame pastato aukšte.
Ekskursijos į taborą – ne diskriminacija
Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą buvo kreiptasi ir dėl vienos turizmo agentūros organizuojamos ekskursijos į taborą. „Įstatymas aiškiai apibrėžia, kas būtent apima galimą diskriminaciją. Mes turime tikrinti, ar paslauga yra prieinama. Visi prekių ir paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad tai, ką parduoda, būtų prieinama visiems, nepaisant amžiaus ir tautybės. Šiuo atveju tirti negalime, nes į ekskursiją tikrai gali užsirašyti visi norintys.
Kitas aspektas, ar teikiant informaciją apie gaminį, šiuo atveju paslaugą, nebuvo žeminančio, niekinančio pobūdžio informacijos. Šiuo atveju tarsi buvo formuojama nuostata, žeminanti romų tautybės žmones. Ekskursijos organizatoriai paslaugos aprašymą pataisė, bet pati paslauga liko“, – pasakojo M.Jurkutė.
M.Jurkutė prisiminė, kad ir kituose Europos miestuose gana populiarios ekskursijos, kurias veda, pavyzdžiui, benamiai, atskleidžiantys savo gyvenimo kasdienybę. Vis dėlto šiuo atveju siunčiama konkreti žinutė apie problemą. „Niekas, kiek teko girdėti, pačių romų nekviečia dalytis tradicijomis, tiesiog formuojama socialinė stigma“, – kalbėjo pašnekovė.
