Politinės lyderystės paieškos. „Valstiečių“ lyderio
Ramūno Karbauskio planai perkelti politinės galios centrą iš
Vyriausybės į Seimą gali lemti įtampą, kai išsiskirs
parlamentarų ir Sauliaus Skvernelio Ministrų kabineto pozicijos.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiai Vyriausybei avansu rodo didesnį
palankumą nei Algirdo Butkevičiaus kabinetui, o 2017-ieji parodys,
kaip seksis praktinis bendradarbiavimas.
Pirmąjį pusmetį vienu iš
svarbiausių iššūkių naujajai valdžiai bus kompromisų paieškos
dėl darbo santykių reformos.
Euroskepticizmas. Rusijos grėsmė ir Europos Sąjungos
finansinė parama turėtų pristabdyti Europoje plintančios
euroskepticizmo bangos atėjimą į Lietuvos visuomenę, bet Briuselio
veiksmai dėl ribojimo parduoti žemę užsieniečiams, biudžeto
deficito ir „Lietuvos geležinkelių“ gali lemti didesnę
Vyriausybės priešpriešą su ES institucijomis.
Partijos. Konservatoriai ir socialdemokratai surengs partijos
pirmininko rinkimus. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių
demokratų vadovui Gabrieliui Landsbergiui iššūkį gali mesti
krikdemiškojo flango atstovai, pavyzdžiui, Žygimantas Pavilionis,
Laurynas Kasčiūnas ar Paulius Saudargas, potencialiais pretendentais
taip pat laikomi Mykolas Majauskas ir Agnė Bilotaitė.
Socialdemokratų gretose tarp kandidatų minimi Mindaugas
Sinkevičius, Vilija Blinkevičiūtė, Gintautas Paluckas, tačiau
dalis partiečių svarsto, kad sprendimą nekandidatuoti gali pakeisti
ir ekspremjeras Algirdas Butkevičius. Liberalų ir „tvarkiečių“
situacija daug priklausys nuo politinės korupcijos tyrimų eigos.
Rusijos grėsmė. Lietuva iki prezidento Donaldo Trumpo
inauguracijos tikisi pasirašyti sutartį dėl JAV karių statuso,
per pirmąjį pusmetį Lietuvoje bus dislokuotas Vokietijos
vadovaujamas NATO batalionas su tankais ir pėstininkų kovos
mašinomis. Rusija tai gali mėginti naudoti kaip pateisinimą dar
didesniam Karaliaučiaus krašto militarizavimui.
Daugiau aiškumo
dėl NATO ateities ir JAV įsipareigojimų gali atsirasti po
Briuselyje vėlyvą pavasarį planuojamo Aljanso viršūnių
susitikimo. ES santykius su Rusija gali koreguoti rinkimų
Prancūzijoje ir Vokietijoje rezultatai. Lietuvoje tikėtinos
aktyvesnės diskusijos dėl visuotinio šaukimo ir karinio rengimo
mokyklose. Priimant sąjungininkus ir tęsiant kariuomenės
modernizacija sunkumų gali sukelti per mažai išvystyta
infrastruktūra.
Kaimynai. Europoje didžiausią prioritetą Lietuva ir toliau
turėtų teikti santykiams su Vokietija. Nors Vyriausybė deklaruoja
siekį atkurti stipresnius dvišalius ryšius su Lenkija, Varšuva
proveržio nežada, kol nebus Lietuvos lenkams svarbių sprendimų
dėl švietimo ir pavardžių rašybos. Santykiams su Baltarusija
didelę įtaką darys Lietuvos pozicija dėl Astravo atominės
elektrinės. Lietuvos diplomatija įsitrauks į derybas dėl britų
pasitraukimo iš ES, o Lietuvos balsas greta Lenkijos bus girdimas
dėl sąlygų emigrantams.
Strasbūro teismas. Europos Žmogaus Teisių Teismas turėtų
paskelbti sprendimus dėl spėjamo CŽV kalėjimo Lietuvoje ir iki
gyvos galvos nuteistų kalinių teisių.
Pareigybės. Pavasarį baigiasi Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybos vadovo Kęstučio Jucevičiaus ir Konkurencijos tarybos
vadovo Šarūno Keserausko kadencijos. FNTT vadovą skiria vidaus
reikalų ministras, Konkurencijos tarybos pirmininką – prezidentė
premjero teikimu.
Emigracija. 2011–2014 metais emigracijos mastai nuosekliai
mažėjo, bet 2015 ir 2016-aisiais išvykstančiųjų skaičius vėl
šoktelėjo, nepaisant bendro ekonomikos ir atlyginimų augimo.
2017-aisiais gali pasimatyti pirmieji ženklai, kokią įtaką
emigracijai daro „Brexit'as“ ir naujosios Lietuvos vyriausybės
sprendimai.
Energetika. Iš Vilniaus šilumos ūkio pasitrauks Prancūzijos
koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“, tačiau
teisiniai ginčai dėl investicijų ir įmonės veiklos gali
užsitęsti visus metus ir dar ilgiau. Į Lietuvą gali atvykti pirmas
suskystintų gamtinių dujų krovinys iš Jungtinių Valstijų.
Liberalizavus rinką Latvijoje, Lietuvos prekybininkai galės mėginti
parduoti dujas kaimyninės šalies įmonėms. Toliau bus derinama
Baltijos šalių ir Lenkijos pozicija dėl elektros sistemos
sinchronizacijos su Vakarų Europa. Šiuos planus gali mėginti
pristabdyti Rusija, ji sako nerimaujanti dėl Karaliaučiaus krašto
energetinės izoliacijos.
Pabėgėliai. Į Lietuvą toliau bus vežami pabėgėliai, bet
ES 1105 žmonių kvotos iki metų pabaigos pasiekti turbūt nepavyks.
To nepadarys ir daug kitų Europos šalių, o pabėgėlių išvykimas
į Vokietiją ar Skandinaviją gali sėti dar didesnes abejones dėl
kvotų programos tikslingumo.
Kultūra. Lietuvos kultūros sostine tampa Klaipėda. Pavasarį
turėtų paaiškėti, ar uostamiesčiui pavyks užsitikrinti ir
Europos kultūros sostinės vardą 2022 metais, ar Klaipėdą nurungs
Kaunas. Vilniuje antroje metų pusėje bus atidaryta sutvarkyta
atnaujinta Lukiškių aikštė.
Bus minimos lietuvių kilmės
prancūzų kalbininko Algirdo Juliaus Greimo 100-osios ir rašytojos
Ievos Simonaitytės 120-osios gimimo metinės. Rugpjūtį Vilniaus
Vingio parke koncertą surengs britų žvaigždė superžvaigždė
britas Robbie Williamsas.