41 metų naujoji ministrė yra iš Utenos. Tuomečiame Vilniaus pedagoginiame universitete baigė anglų kalbos pedagogikos studijas, kurį laiką dirbo mokytoja. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje įgijo magistro laipsnį.
„Lūkesčiai dėl švietimo sistemos labai dideli. Švietimas yra vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų. Septynioliktoji Vyriausybė sudaryta iš kompetentingų, sąžiningų, atsidavusių žmonių, – pristatydamas naująją ministrę kalbėjo S.Skvernelis. – Iškelti dideli tikslai, bet tikiu, kad jūsų ir jūsų ministrės dėka jie bus įgyvendinti.“
– Kaip jaučiatės stodama prie ministerijos vairo?
– Aš nemanau, kad galima žmogiškai pasirengti tokiems dalykams, tačiau dirbdama šitoje srityje pakankamai gerai suprantu pagrindinius iššūkius, kurie laukia. Yra Vyriausybės programa, kuri nubrėžia pagrindines veiklos kryptis. Susidėliojus komandą ir susidėliojus planą reikia tuo keliu ir eiti.
– Jums teko palikti „Mosta“, kurio direktore dirbote ne vienus metus.
– Žinoma, palikti buvo gaila. Aš esu labai dėkinga kolegoms už tuos visus drauge praleistus metus, kartu nuveiktus darbus. Tikiu ta komanda ir manau, kad „Mosta“ yra šaunus būrys žmonių ir man išėjus taip pat sėkmingai tęs veiklą. Dirbame toje pačioje srityje, tad mūsų keliai dar tikrai susitiks.
– Kokių darbų ketinate imtis pirmiausia?
– Vienas iš tikrai svarbių darbų yra susidėlioti Vyriausybės programos įgyvendinimo planą ir pamačius tikslus, siekiamus rezultatus išsidėlioti juos laike. Taip pat reikia suformuoti stiprią komandą.
Žinoma, reikia imtis mokytojų atlyginimų pertvarkos, finansavimo modelių peržiūros, tinklo pertvarkos. Tai yra tie darbai, nuo kurių reikėtų pradėti.
– Nėra paslaptis, kad buvusi ministrė nebuvo žmonių numylėtinė. Kaip manote, ar sunku bus perimti ministerijos vadžias į savo rankas?
– Ministerija yra didelė organizacija, turime rasti būdą dirbti kartu. Išties jaučiu atsakomybę, yra daug iššūkių, daug nusivylimo ir pykčio švietimo sistemoje. Labai tikiuosi, kad visi kartu galėsime tas nuotaikas praskaidrinti.
– Netyla diskusijos dėl Lietuvos aukštojo mokslo sistemos, vis girdime, kad mūsų šalyje yra per daug aukštųjų mokyklų, o išsilavinimo kokybė nėra pati geriausia. Kaip manote, kokiomis priemonėmis reikia gerinti aukštojo mokslo kokybę?
– Kalbant apie aukštąjį mokslą, įvairūs tyrimai ir ekspertų kalbos akivaizdžiai rodo, kad turime daug iššūkių. Nors turime ir puikių aukštųjų mokyklų, puikių padalinių, sistema yra labai didelė, tarptautiniu mastu menkai konkurencinga, finansavimas nėra paskirstomas efektyviausiu būdu. Tinklo pertvarka yra pirmas žingsnis kokybės link.
– Jau ilgą laiką netyla pedagogų pasipiktinimas atlyginimais ir Vyriausybės pažadais.
– Tai yra kompleksinis iššūkis. Numatyta peržiūrėti pedagogų rengimo, kvalifikacijos kėlimo sistemą. Taip pat planuojame peržiūrėti atlyginimų kėlimo sistemą, kad pedagogas turėtų visas reikiamas sąlygas, kad galėtų kokybiškai vykdyti savo veiklą, jaustųsi saugus tiek mokykloje, tiek finansine, socialine prasmėmis.
– Šie metai buvo pirmieji, kai šalies abiturientai laikė privalomąjį valstybinį matematikos brandos egzaminą, jei norėjo stoti į aukštąsias mokyklas. Ar planuojama įvesti naujų privalomųjų egzaminų, ar jų jau pakanka?
– Vienas iš dalykų, kurie numatyti Vyriausybės programoje, yra peržiūrėti brandos egzaminų sistemą ir galbūt siūlyti įvesti keletą kitų egzaminų. Taip pat planuojama peržiūrėti priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą, įtraukti darbus, kurie atspindėtų ne tik akademinius pasiekimus, kuriuos pamatuoja valstybiniai brandos egzaminai, bet ir moksleivių domėjimosi sritis, savarankišką veiklą.
– Vyriausybės kancleris sakė, kad, palyginti su kitomis ministerijomis, ŠMM labai prastai įsisavina lėšas.
– Reikia kalbėti apie efektyvumą mokyklų, aukštųjų mokyklų tinkle. Manau, reikia skirti dėmesį visam švietimo struktūros finansavimui.
– Ar labai jaudinatės?
– Tai atsakomybė ir nauja pradžia, bet aš tikiu, kad turint planą, puikią komandą viskas yra įveikiama.
