„Mano manymu, pagal turimą informaciją, ta žala tikrai yra
per maža ir jeigu mes vertintume kiekvieną žuvį, o aš net
neabejoju, kad tų žuvų bus ir daugiau, jeigu tai yra taršos
problema ir jos gaišta dėl užteršto vandens, tai tų žuvų bus
daugiau“, – LNK žinioms pirmadienį sakė L.Jonauskas.
Anksčiau pirmadienį pranešta apie tai, kad Neryje rastos dvi
nugaišusios lašišos. Buvęs aplinkos viceminstras teigia turintis
duomenų, kad buvo rasta ir trečia žuvis.
„Visai vakarop iš žvejų mane pasiekė dar viena žinia, kad
yra dar viena žuvis – trečia jau lašiša, patinas. Yra ir daugiau
informacijos, bet ji dar nėra patvirtinta. Tos trečios žuvies
koordinates mes turime, nepaisant to, kad aplinkosaugininkai tikrino
ir šiandien plaukė upe, jie plaukė labai greitai ir nepastebėjo
tos trečiosios žuvies. Rytoj mes jiems nusiųsime koordinates ir
tikiuosi, kad jie pasiims tą žuvį ir pabandys nustatyti
priežastis, kodėl ta žuvis yra kritusi“, – kalbėjo
L.Jonauskas.
Pasak jo, jeigu paaiškėtų, kad žuvys nugaišo dėl taršos
upėje, dėl to patirtą žalą reikėtų įskaičiuoti į bendrą
ieškinį. L.Jonausko teigimu, vienos lašišos vertė yra apie 600
eurų. Be to, neįvertinta žala, kuri galėjo būti padaryta ikrams.
Tuo tarpu dabartinis aplinkos viceministras Mindaugas Gudas LNK
žinioms sakė, jog žuvis galėjo sužeisti žvejai arba jos galėjo
kristi po neršto. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad randamos tik
didelės lašišos, nors į taršą sureaguoti turėtų ir mažesnės.
„Turim pastebėjimą, kad tokiu laiku, po neršto, yra tam tikra
dalis lašišų, kurios yra išvargusios ir krenta. Tai dabar jeigu
radome kelias žuvis, sakyti, kad čia masinis kritimas, būtų tikrai
skubota“, – sakė M.Gudas.
Upės gatvėje, prie „Barclays“ pastato, trūkus dviem
nuotekų vamzdžiams, didelė smegduobė atsivėrė gruodžio 23
dieną. Vilniuje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis, gyventojų
buvo prašoma naudoti kuo mažiau vandens, tačiau į Nerį pateko
tūkstančiai kubinių metrų nuotekų.
Aplinkos ministerijos teigimu, žala gali siekti 300 tūkst.
eurų, tačiau ši suma grįsta preliminariais „Vilniaus vandenų“
duomenimis, kad po avarijos magistralinėje trasoje į aplinką pateko
mažiausiai 20 tūkst. kubinių metrų nuotekų. Tiksli žala bus
apskaičiuota, sužinojus, kiek tiksliai nutekų pateko į upę.
Laboratorinių tyrimų duomenimis, į Neries vandenis su
nuotekomis pateko amonio, BDS7 (biocheminis deguonies sunaudojimas per
7 paras), nitritų, nitratų, fosfatų, chloridų ir kitų teršalų.

