Abiejų šalių atstovus jis ragino ties jomis neužstrigti ir
„daryti svarbiausius darbus, didelius darbus“.
„Gal tas smulkmenas tiesiog padarykime taip, kad jos eitų
šalia kaip klausimas, kuris neišspręstas tiek daug metų. (…)
Neturime tame užstrigti, mes turime daryti svarbiausius darbus,
didelius darbus“, – lenkų radijo stočiai „Znad Wilii“ sakė
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas
V.Pranckietis.
„Kada mes prie smulkių dalykų sustojame, mes negalime matyti
strateginių dalykų“, – kalbėjo jis.
Pasak parlamento vadovo, valdantieji „valstiečiai“ negali
prisiimti atsakomybės už ankstesnių Seimų darbą, kurių metu
nebuvo išspręstas klausimas dėl nelietuviškų pavardžių rašymo
dokumentuose.
V.Pranckietis teigė, kad partija svarstys galimus sprendimo
būdus, tačiau atkreipė dėmesį, jog nelietuviškų pavardžių
rašymas yra svarbus ne tik lenkams, bet ir lietuviams.
„Mes kai tik pajudiname, tai pajudiname didelį vandenį – ne
tik didžiausią mažumą, bet ir didžiausią daugumą. Negalime
supriešinti tautų“, – sakė Seimo pirmininkas.
Po Seimo rinkimų „valstiečiai“ svarstė idėją
pagrindiniame paso puslapyje leisti rašyti abi pavardės versijas –
lietuviškais ir lotyniškais rašmenimis. Registruose būtų galima
naudoti tik lietuviškąjį variantą.
Pavardžių rašybos klausimas aktualus ne tik Lietuvos lenkams,
bet ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Visgi
kritikai sako, kad įteisinus nelietuviškus rašmenis būtų
sumenkintas lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant
nelietuviškas pavardes.
Lietuvos politikai daugelį metų svarstė du variantus – leisti
originalią rašybą pagrindiniame įraše arba papildomame paso
puslapyje, tačiau nei vienos iš šių formų neįteisino.
Varšuva taip pat stebi Lietuvos lenkų švietimo situaciją.
„Valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis
kaimyninę Lenkiją įvardija strategine partnere ir žada siekti
„perkrauti“ dvišalius santykius.