Dėl žūklės kvotų – kovos teisme
Pagal dabar galiojantį Žuvininkystės įstatymą vienas ūkio subjektas gali įgyti teisę Baltijos jūroje sužvejoti ne daugiau kaip 40 proc. Lietuvai pagal tarptautines kvotas skiriamų kiekvienos rūšies verslinių žuvų – menkių, strimelių, bretlingių.
Mažesnių įmonių savininkai teigia, kad tokia tvarka esą atveria išskirtines verslo galimybes dviem Baltijoje žūklaujančioms įmonėms („Banginis“ ir „Baltijos šprotai“) įgyti maksimalias beveik 69 proc. bretlingių ir 66 proc. strimelių kvotas.
Įvertinus tai, kad 6 proc. bretlingių ir 13 proc. strimelių kvotų neskirstoma, o rezervuojama, likusioms 17 žvejybos įmonių tenka 25 proc. bretlingių ir 21 proc. strimelių kvotų. Tik tokį žuvų kiekį atviroje jūroje gali sužvejoti 28 iš 32 laivų.
Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse (PŽTJV) komisijos sprendimas dėl kvotų apskųstas teismui. Mažesnių žvejybos įmonių savininkai neatmeta tikimybės, kad žvejyba Baltijoje gali būti stabdoma, jeigu teismas imsis nagrinėti jų skundą.
Nepatenkinti verslininkai apie užkurtą teismo procesą informavo naująjį žemės ūkio ministrą Bronių Markauską.
Siūloma atstatydinti vadovus
„Žuvininkystės tarnyba, veikdama per PŽTJV komisiją, ir kelios įmonės susitelkė į kitų ūkio subjektų teises ir konkurenciją varžantį tendemą – jų interesai įtartinai sutampa“, – teigiama šešių Lietuvos žvejybos įmonių savininkų laiške B. Markauskui.
Įmonių („Baltijos jūra“, „Spika“, „Senoji Baltija“, „Strimelė“, „Monistico“ ir „Ramsun“) vadovai vienu balsu tvirtina kad PŽTJV komisijos veikla, pasak jų, yra šališka, suteikianti išskirtines teises dominuoti žvejybos rinkoje tik vienam ar keliems ūkio subjektams.
Prašoma nuo PŽTJV komisijos pirmininko pareigų nušalinti Vytautą Grušauską esą neužtikrinantį konkurencingos žvejybos Baltijos jūroje pagal skaidrius, objektyvius ir visiems suprantamus aplinkosaugos, ekonomikos bei socialinius kriterijus.
Akcentuojant Konstitucijoje įtvirtintas sąžiningos konkurencijos nuostatas, taip pat siūloma atstatydinti ir Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotoją Vaclovą Petkų, kuris neva pats save paskyręs PŽTJV komisijos pirmininko pavaduotoju.
B.Markauskui priminta, kad pagal įstatymą žemės ūkio ministras įpareigotas kontroliuoti, kaip įtvirtinamos ūkio subjektų teisės naudotis žvejybos jūroje galimybėmis, nustatyti teisių galiojimo, stabdymo ir naikinimo tvarką.
Įžvelgia bolševikinius metodus
Kvotų skirstymu nepatenkinti verslininkai dėl žvejybos koncentravimo vienose rankose prie kryžiaus bene labiausiai kala Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociaciją „Baltijos žvejys“, kuriai priklauso įmonės „Banginis“ ir Baltijos šprotai“.
Asociacijos vadovas Algirdas Aušra tvirtino, kad jam jau nusibodo konkurentų aimanos: „Nieko nauja nesugalvoja – praėjusios kadencijos Seimas atmetė jų siūlytas tokias pačias pataisas. Valdžiai pasikeitus, vėl giedama ta pati giesmė – mėginama prastumti patvirtinto įstatymo pataisas“.
Žvejybos ribojimus, kai pajėgesnės įmonės žabojamos, joms neleidžiama sugauti tiek laimikio, kiek galėtų sužvejoti atsižvelgiant į gamtos išteklių apsaugą, A.Aušra vertina kaip šiais laikais sveiku protu nesuvokiamą dalyką – svetimo turto nusavinimą ir perskirstymą.
„Siūlomi pakeitimai primena bolševikų taktiką – atimti iš turtingesnių ir išdalyti vargšams. Taip smukdomos pajėgesnės įmonės, nuvertinamas jų ilgametis įdirbis ir investicijos. Nieko gero iš tokių pataisų nebūtų: valstybė prarastų pajamas, o žvejai – darbo vietas,“ – įsitikinęs A.Aušra.
Verslininkas pažymėjo, jog jo valdomos įmonės „Banginis“ ir „Baltijos šprotai“ žvejoja tik bretlingius ir strimeles: „Vos tik šoktelėjo šių žuvų paklausa užsienio rinkoje, į jas nusitaikė ir konkurentai. Menkės, dėl kurių jie anksčiau plėšydavosi, jau niekam neberūpi“.
Socialinio teisingumo troškulys
Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininkas Artūras Maželis tvirtina, jog niekas nesikėsina į svetimą laimikį, o tik norima susigrąžinti tokį žvejybos kvotų kiekį, koks joms priklausė iki 2013 metų.
Mažesnės žvejybos įmonės, pradėjusios verslą Baltijoje prieš kelerius metus, suinteresuotos panaikinti PŽTJV komisijos sprendimą, ribojantį jų galimybes pasirinkti perleidžiamųjų žvejybos teisių skaičiavimui 2016 metus.
„Dviem žvejybos įmonėms dabar tenka apie 70 proc. žvejybos kvotų, o ką daryti likusioms – jos pasmerktos vegetuoti ir žlugti ? Siūlomos pataisos atkurtų socialinį teisingumą žvejybos rinkoje“, – aiškino A.Maželis.
„Įstatymai gali būti geri arba blogi, bet reikia jų laikytis. Žuvininkystės įstatymo pataisų svarstymas pradėtas. Jas įteisinus, leistinas žvejybos verslo koncentravimas mažėtų nuo 40 iki 20 proc. Tuomet iš įmonių, gavusių per daug kvotos, perviršis būtų atimtas ir pardavinėjamas aukcione“, – kažkokią šviesą tunelio gale regi B. Markauskas.
Žvejai vėl šokdina valdininkus
Baltijos jūroje žūklaujančių žvejybos įmonių savininkų reikalavimai, reiškiamos prieštaringos nuomonės dėl verslo ateities varo į neviltį Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM).
„Kaip turėtume elgtis, jeigu vieni galvoja, kad turi būti taip, o kiti – kad kitaip? Negaliu būti vienoje kurioje nors pusėje. Darysime viską, ko reikia, svarbiausia, kad visi liktų patenkinti“, – normalizuoti padėtį žada B.Markauskas.
Naujasis žemės ūkio ministras sąžiningai prisipažino dar nežinąs, ką reikėtų pirmiausiai padaryti, kad aistros atslūgtų: „Priimamas vienas sprendimas, rengiamos demonstracijos, kitas – žvejai vėl kelia triukšmą, skundžia sprendimus teismams“.
B.Markauskui irgi neaišku, kuo vadovaujasi įstatymo pataisų iniciatoriai, žvejybos jūroje koncentravimo lygį siūlantys mažinti iki 20 proc. ŽŪM specialistų teigimu, jokie skaičiavimai neatlikti, yra tik emocijų kamuolys.
Jie patvirtino, kad dvi Baltijos vandenyse žūklaujančios įmonės („Banginis“ ir „Baltijos šprotai“ ) iš tikrųjų šiuo metu yra įgijusios teisę į 62 ir 64 proc. strimelių bei bretlingių kvotos.
„Pritariau, kad pataisos dėl verslo koncentravimo ribojimo būtų svarstomos. Reikėtų derėtis. Šiemet Lietuvai skirtos didesnės strimelių ir bretlingių žvejybos kvotos. Sumažinus koncentraciją nuo 40 iki 30 proc., tos dvi įmonės labai nenukentėtų, o kitoms būtų šioks toks pliusas“, – galimas permainas komentavo B.Markauskas.
Seimas jau užmetė tinklus
Baltiją tinklais košiantys verslininkai tikisi, kad Seimo politinis sprendimas dėl naujų žvejybos verslo jūroje koncentravimo nuostatų Žemės ūkio ministerijos valdininkus paskatintų veikti energingiau.
Pasiūlytą pataisą planuota svarstyti sausio 4-ąją, bet vėliau nuspręsta neskubėti – bus įvertintos ekspertų išvados, nes tikrovė ne visuomet yra tokia, kokią bando vaizduoti dėl žvejybos kvotų nuolat verkšlenantys verslininkai.
Žemės ūkio eksministrė Virginija Baltraitienė, pernai rudenį patvirtinusi naują žvejybos teisių bei galimybių tvarkos aprašą ir PŽTJV komisijos darbo reglamentą, dėl kvotų nesutariančių verslininkų, regis, nesutaikė – įsiplieskė dar didesnė nesutarimų ugnis.
B.Markausko manymu, ne taip svarbu, kada bus priimtos verslininkų grupės inicijuojamos Žuvininkystės įstatymo pataisos: „Bet kokiu atveju kvotos perviršį bus galima paimti iš tų, kuriems jos buvo skirta per daug“.
„Nei Žuvininkystės departamentas, nei Žuvininkystės tarnyba nesuvaldė situacijos. Dar blogiau – prisidėjo prie įtampos sukūrimo“, – konstatavo ministras.
Su žvejybos verslo atstovų siūlomų įstatymo pataisų projektu Seimo Kaimo reikalų komitetas jau susipažino.