Vidaus reikalų ministerijai priklausantis sveikatos centras „Pušynas“ nori prisiteisti patirtą žalą, patirtą tuo metu, kai įstaigai vadovavo V.Nestecis.
Buvęs Vidaus reikalų ministerijos sveikatos centro vadovas kaltinamas dėl savo aplaidumo ir neteisėtų sprendimų iššvaistęs jam patikėtą valstybės turtą.
V.Nesteckiui pareikštas 55 959 eurų civilinis ieškinys gali dar padidėti.
„Pušynas“ įmonės naudai prašo priteisti ir 1056 eurų žyminio mokesčio bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų iki teismo sprendimo įvykdymo. Tai ieškinio sumą kas mėnesį didina po 233 eurus.
Viešosios įstaigos prašymu Klaipėdos apygardos teismas ieškinio sumai padengti areštavo V.Nesteckiui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Teko mokėti palūkanas
V.Nesteckiui prikišama, kad dėl jo kaltės nuo 2011 metų rugsėjo iki 2014-ųjų gegužės už atliktus darbus nebuvo atsiskaitoma su bendrove „Rekosta“, kuri atnaujino sveikatos centro pastatą.
Dar 2011 metų vasarį visus darbus baigusiai statybų įmonei mokėti buvo pradėta tik 2015 metų pradžioje.
Tačiau ilgai už nosies vedžiota bendrovė pareikalavo ir delspinigių bei palūkanų, kurių bendra suma siekė beveik 40 tūkst. eurų. Naujoji „Pušyno“ administracija ilgai derėjosi siekdama sumažinti prašomą sumą.
Ginčą pavyko išspręsti tik šiemet rudenį, kai Palangos miesto apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį. Pagal ją „Pušynas“ įsipareigojo „Rekostai“ sumokėti 22 tūkst. eurų palūkanų, kurias sveikatos centras įvertino kaip patirtą žalą.
Sprendimo nepanaikino
„Rekostos“ atlikta „Pušyno“ pastatų energetikos sistemų bei išorinių atitvarų rekonstrukcija buvo vykdoma ES paramos lėšomis.
Tačiau dėl sveikatos centro padarytų procedūrinių pažeidimų ir ne pagal paskirtį panaudotos dalies lėšų 2011 metų pabaigoje ūkio ministras savo įsakymu įpareigojo sugrąžinti 54,3 tūkst. eurų sumą.
Su tuo nesutikęs „Pušynas“ šį sprendimą apskundė teismui, tačiau po pustrečių metų trukusio bylinėjimosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad ūkio ministro sprendimas yra pagrįstas.
Iš sveikatos centro buvo priteista ne tik grąžintina suma, bet ir papildomai apie 13,7 tūkst. eurų delspinigių.
Įstaiga rėmė futbolo klubą
Dabartinio „Pušyno“ direktoriaus Tomo Žulkaus nuomone, tuometis sveikatos centro vadovas V.Nesteckis privalėjo iš pradžių grąžinti ministerijos reikalaujamą sumą ir tik tuomet bylinėtis teisme, jei dėl ministro sprendimo teisėtumo kilo abejonių.
Juo labiau kad tuo metu „Pušynas“ dirbo pelningai ir lėšų atsiskaityti su bendrove „Rekosta“ ir ministerija turėjo.
Statybininkams nemokant už atliktą darbą, V.Nesteckis buvo dosnus labdaros teikėjas.
Per keletą mėnesių „Pušynas“ Palangos futbolo klubui skyrė 70 tūkst. litų (apie 20,3 tūkst. eurų) paramą, šias lėšas įtraukęs į įstaigos veiklos sąnaudas ir šitaip sumažindamas valstybei priklausančio sveikatos centro pelną.
Toks vadovo sprendimas buvo priimtas be įstaigos steigėjo – Vidaus reikalų ministerijos – žinios ir leidimo. Juo labiau kad sveikatos centro įstatai nesuteikia teisės teikti paramą.
Valdymą atidavė direktoriui
Vertindamas šiuos ir kitus buvusio vadovo V.Nesteckio nusikalstamus pažeidimus tuometis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis buvo įsitikinęs, kad kaltė krinta ir ant buvusių ministerijos vadovų.
„Man sunku pasakyti, kodėl 2009 metais ministerijai vadovavęs Raimundas Palaitis atsisakė „Pušyną“ valdžiusios valdybos ir visą vadovavimą įstaigai vienasmeniškai buvo perdavęs buvusiam direktoriui.
Šitaip be jokios kontrolės ilgą laiką dirbęs žmogus, matyt, pasijuto „Pušyno“ savininku pamiršdamas, kad tai – patikėjimo teise jam perduotas valstybės turtas“, – daugiau nei prieš metus „Lietuvos rytui“ yra sakęs tuometis ministras S.Skvernelis.
Anot jo, tai, kad rentabiliai dirbantis „Pušynas“ išsilaiko be ministerijos dotacijų, dar nereiškia, kad valstybės įstaigos vadovas gali lėšas skirstyti vien tik savo nuožiūra ar ignoruoti Viešųjų pirkimų įstatymą – pirkti bet ką, iš bet ko ir už kiek panorėjęs.
Buvęs direktorius nenori būti suvalgytas
Buvęs sveikatos centro „Pušynas“ direktorius
„Nei man pareikšto civilinio ieškinio, nei mano turtą areštavusios teismo nutarties dar nesu matęs, todėl ką nors komentuoti sudėtinga.
Žinau viena – tai yra kerštas, nes aš priešinuosi dėl mano neteisėto atleidimo. Aukščiausiasis teismas jau panaikino ankstesnius teismų sprendimus dėl mano atleidimo ir grąžino juos nagrinėti iš naujo.
Tuomet išlenda kažkokie ieškiniai, į teismą nukeliauja mano atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla, kurioje aš kaltinamas aplaidžiu buhalterijos tvarkymu. Kaip mane gali tuo kaltinti, jei ne aš, būdamas direktoriumi, tą buhalteriją tvarkiau?
Mane nori suvalgyti bet kokiais būdais, bet aš ginsiuosi.“
