„Tuos pirkimus daro ne kelių direkcija, o regioninės kelių
priežiūros įmonės. Esu suformavęs valdyboms ir įmonių vadovams
pavedimą, kad prieš darant tokį pirkimą, turėtų būti padaroma
rinkos analizė – turi būti sąlygos tai transporto priemonei, kad
ne mažiau kaip trys tiekėjai galėtų pateikti. Tada paskelbiamas
konkursas ir jis turėtų būti centralizuotas, tai reiškia,
negalėtų išsidalinti tiekėjai ir vienas vienur, o kitas – kitur
dalyvauti. (...) O jeigu konkurse pasiūlymą teikia vienas tiekėjas,
tai reiškia, tokie pirkimai, kur nėra konkurencijos, turi būti
nutraukiami“, – BNS trečiadienį sakė Egidijus Skrodenis.
Pasak jo, bus taip pat peržiūrimi kvalifikacijos reikalavimai,
kad jie nebūtų pernelyg aukšti ir leistų dalyvauti daugiau
tiekėjų.
„Tas klausimas kildavo daug metų. Paaiškinimas – kad čia
yra specifinė technika, kad negali priversti, kad daugiau jų
dalyvautų, negali reguliuoti rinkos. Visi konkursai – atviri ir
tikrai ne visada tie žmonės gali priversti kitus (tiekėjus – BNS)
dalyvauti, jeigu rinka daro kažkokius susitarimus – tam yra
Konkurencijos tarnyba. Aš manau, jeigu bus matomi tokie požymiai
pirkimuose, bus ir kreipiamasi į Konkurencijos tarnybą“, –
kalbėjo Kelių direkcijos vadovas.
|Anot jo, problemą praėjusią savaitę jis jau aptarė su
Viešųjų pirkimų tarnyba.
VPT, patikrinusi kelių priežiūros technikos pirkimus
2003–2016 metais, nustatė, kad juose dominuoja vienas tiekėjas.
Tarnybos direktorė Diana Vilytė sako, jog šios totechnikos pirkimai
yra liūdna konkurencijos nebuvimo iliustracija: „Dešimtimis
tūkstančių didesnė kaina už autogreiderį ir trys dominuojantys
tiekėjai tarp daugiau nei šimto“.
VPT duomenimis, 2003–2016 metais kelių priežiūros
automobilių technikos viešuosiuose pirkimuose buvo sudaryta
sutarčių už 78 mln. eurų, o 47 proc. jų vertės atiteko trims
tiekėjams, o pusėje pirkimų pasiūlymus pateikė vienas tiekėjas
arba, atmetus kitų dalyvių pasiūlymus, pasiūlymų eilėje liko
vienas.
Labiausiai šiuose pirkimuose sekėsi bendrovei „Keluva“, kuri
sudarė sutarčių daugiau kaip už 18 mln. eurų – tai sudaro 24
proc. visų tokių sutarčių vertės. Kiek mažesnės vertės
sutartis pasirašė bendrovės „Skuba“ (12,6 proc.) ir
„Transmitto“ (11,3 proc.).