Beveik prieš mėnesį pradėję dirbti naujieji ministrai jau baigia lipdyti savo komandas, kuriose ypač gausu iki šiol nematytų veidų.
Bet ar net kai kuriems kandidatams į viceministrus didele staigmena tapęs karjeros posūkis bus naudingas ir valstybei? Ar jų biografijos, iš pažiūros – be praeities dėmių, valdžiai užtikrins ramybę?
Politinė patirtis – nebūtina
„Lietuvos ryto“ pakalbintas premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, jog tarsi iš niekur į drumstus politikos vandenis įbridę viceministrai yra labiau privalumas nei trūkumas: „Tai, kad daugelis jų neturi neigiamos politinės patirties, yra gerai.“
S.Skvernelis, su kuriuo buvo derinamos viceministrų kandidatūros, tvirtino, kad jiems keliami tokie pat reikalavimai kaip ir ministrams, – pirmiausia buvo atsižvelgiama į kompetenciją ir konkrečios srities išmanymą.
Anot premjero, kol kas jis patenkintas ministrų pasirinkimu, o mažiau patyrę viceministrai tos patirties įgis dirbdami.
Formuoti komandas naujiesiems ministerijų vadovams sekėsi skirtingai, kai kurie jų aiškino užtrukę, nes specialistus rinkosi itin kruopščiai.
Toli ieškoti neteko
Antai energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tik vakar pasigyrė, kad viceministrais paskyrė Egidijų Purlį ir Vidmantą Macevičių, kuriuos rado ministerijoje.
Pirmasis vadovavo Elektros ūkio skyriui, o antrasis, beje, „tvarkiečių“ atstovas, buvo viceministras ir ministerijai vadovaujant Rokui Masiuliui.
Žemės ūkio ministras „valstietis“ Bronius Markauskas dviejų viceministrų irgi toli neieškojo – jais pasirinko buvusį ministerijos Ekonomikos ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento vadovą Rolandą Taraškevičių ir buvusią Kaimo plėtros departamento direktorę Jurgitą Stakėnienę, pastaruoju metu dirbusią atašė Briuselyje.
Dar vienas žemės ūkio viceministras – Darius Remeika, anksčiau patarinėjęs socialdemokratų lyderiui Algirdui Butkevičiui.
Visi finansų ministro Viliaus Šapokos pasirinkti pavaduotojai (kaip, beje, ir patarėjai) – taip pat šioje ministerijoje jau dirbę specialistai. Ministras aiškino juos pasirinkęs dėl kompetencijos.
Paklausta, ką rodo toks pasirinkimas, buvusi konservatorių finansų ministrė Seimo narė Ingrida Šimonytė priminė, kad V.Šapoka į ministeriją yra „rekrūtuotas“: „Kai ministerijai ateina vadovauti politikas, jis atsiveda ir savo politinę komandą. Šiuo atveju ministras nėra politikas, todėl ir jo komanda kitokia.
Greičiausiai jis rinkosi specialistus iš tų sričių, kuriose jam trūksta įdirbio. Tai normalu.“
Skirtingas pasirinkimas
Naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą pusmečiui atidėję valdantieji vis dėlto nėra alergiški viskam, kas susiję su daug aistrų ir politinių rietenų sukėlusiu projektu.
Kitaip sunku paaiškinti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio sprendimą vieną viceministrų postų patikėti Eglei Radišauskienei. Būtent ši ilgametė ministerijos darbuotoja buvo atsakinga už socialinio modelio kūrimo ir įtvirtinimo projektą.
Vis dėlto iš Vilniaus arkivyskupijai priklausančio „Carito“ į politiką atėjęs penkių vaikų tėvas savo komandai žmonių ieškojo ir sau artimesnėje aplinkoje – vienu viceministru paskyrė nuo 15 metų savanoriaujantį buvusį Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovą Eitvydą Bingelį.
Kartu atsivedė ir kanclerę
Tuo metu vieną ministro portfelį į kitą iškeitęs R.Masiulis nusprendė, kad naujojoje Susisiekimo ministerijos vadovybėje ankstesnės neliktų nė kvapo.
Todėl ministerijos kanclere tapo tokį pat postą R.Masiulio vadovautoje Energetikos ministerijoje užėmusi Inga Černiuk.
O viceministrais paskirti buvęs žurnalistas ir diplomatas Ričardas Degutis bei nepriklausomu įmonių ekspertu prisistatantis Paulius Martinkus.
Abu juos sieja Latvija – pirmasis iki praėjusių metų rugpjūčio buvo Lietuvos ambasadorius šioje šalyje, o antrasis Rygoje yra baigęs ekonomikos ir verslo administravimo studijas, moka latvių kalbą.
Kiekvienas savaip aktyvus
Kai kuriems naujiesiems ministrams kadrų teko ieškotis ir partijos užkaboriuose.
Iš ten iki vidaus reikalų viceministrų pakilo į Seimą „valstiečių“ sąraše nesėkmingai kandidatavęs politologas Giedrius Surplys, kurio bene didžiausias laimėjimas iki šiol buvo trečioji vieta intelektiniame TV žaidime „Auksinis protas“.
Tiesa, savo anketoje jis dar nurodė, kad dukart buvo Plungės rajono šachmatų čempionas, vedė televizijos laidą „Būk artistas!“ ir netgi rašė kalbas prezidentei Daliai Grybauskaitei.
Kito nepatekusio į Seimą „valstiečio“, europarlamentaro Bronio Ropės padėjėjo Martyno Norbuto biografija – ne tokia spalvinga.
Bet aplinkos ministras Kęstutis Navickas jį pastebėjo dėl didelio aktyvumo.
M.Norbutas biografijoje nurodė vedantis mokymus viešųjų ryšių srityje, organizuojantis įvairias pilietines iniciatyvas ir jose dalyvaujantis, be to, yra sertifikuotas jaunimo darbuotojas.
Kur kas labiau, bent Vilniuje, iki šiol buvo matoma jau paskirtos aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės veikla. Ši teisininkė buvo Užupio bendruomenės administratorė.
Užupio kanclere vadinta visuomenininkė dar neseniai šio rajono gyventojus vedė į kovą prieš „MG Valda“ statybas ant Vilnios kranto.
Komandoje – ir legionierius
Tuo metu naujajai kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson pavaduotojų teko ieškoti ir tarp kitų partijų aktyvistų. Viceministro postą ji pasiūlė į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą išrinktam kultūros vadybininkui Audroniui Imbrasui.
Liberalai jų partijai nepriklausantį A.Imbrasą mielai sutiko „paskolinti“.
„Jis mūsų klausė, kaip partija į tai reaguotų. Aš manau, kad tai nėra blogai. Jeigu Vyriausybėje gali būti nepartinių ministrų, tai gali būti ir nepartinių viceministrų“, – svarstė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Politikas mano, kad tai neužkirs kelio liberalams kritikuoti valdžios ar bent jau Kultūros ministerijos sprendimų: „Partijai dėl to jokių traukulių nekyla, nes A.Imbrasas nėra partijos narys.“
Kairieji sulaukė kritikos
Bet socialdemokratams dėl paskirtų viceministrų jau teko patirti ir traukulių.
Ypač buvo kritikuotas užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pasirinkimas viceministru skirti Darių Skusevičių. Šiam veikėjui priekaištaujama dėl neskaidrios jo įkurtos viešosios įstaigos veiklos.
Viceministro žmonos Dorotos Skusevičienės vadovaujama įmonė esą be didesnio vargo laimėdavo Jaunimo reikalų departamento rengtus viešųjų pirkimų konkursus, o juoką keliančius mokymus jauniesiems savivaldos politikams vesdavo pats D.Skusevičius. Jis anksčiau ir pats dirbo šiame departamente.
Negana to, minėtoje įstaigoje plušo ir daugiau jaunųjų socialdemokratų.
Daugiau nei prieš metus L.Linkevičius buvusį patarėją D.Skusevičių buvo išsiuntęs į diplomatinę tarnybą Briuselyje, nors jis pats tikėjosi generalinio konsulo Los Andžele posto.
Buvęs patarėjas už valstybės pinigus į JAV buvo išsiųstas ieškoti patalpų konsulatui, bet paaiškėjo, kad jam labiau rūpėjo pramogos. Internete D.Skusevičius plačiai gyrėsi apie penkias Vakarų pakrantėje praleistas įspūdingas dienas, kurios esą prabėgo kaip viena akimirka.
