Ketvirtadienį Seimo žmogaus teisių komitetas surengė posėdį, kuriame aptarė susidariusią situaciją, o Marijampolėje išrinktas parlamentaras Dainius Gaižauskas įvardijo kokių priemonių reikia imtis:
„Reikia, kad būtų įvesto vadovų kadencijos, kad jos būtų ne daugiau nei dvi. Reikia, kad direktorių skyrimas būtų depolitizuotas ir būtina kovoti su nepotizmu, o geriausia tai daryti įvedant rotaciją.“
Priminė seną, bet veiksmingą tvarką
Apie mokyklų vadovų skyrimą ir su tuo susijusių problemų sprendimą pasisakė ir kitas parlamentaras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis rašė:
„Paskutiniu metu pasipylė žinios iš įvairių mokyklų apie prastai dirbančius direktorius. Nieko naujo. Apie politiškai paskirtus ir neprižiūrimus mokyklų vadovus, kalbama ne vieni (ir net ne penkeri) metai. Daugeliui partijų toks mokyklų vadovų skyrimo modelis atrodė tinkamas, kadangi regionuose galima vieną kitą partietį įdarbinti patogiai dirbti nedidelėje mokyklėlėje idant užsiėmimą turėtų.
2008-2012 vyriausybė buvo įvedusi centralizuotą mokyklų vadovų atestaciją. Tai reiškia, kad kas keletą metų direktoriai turėjo atvykti į Vilnių ir „praeiti komisiją“, kuri patikrindavo, ar direktorius vis dar turi kvalifikaciją vadovauti mokyklai. Darbiečiai su socdemais netruko sistemą atkeisti atgal, kad direktorius ir toliau atestuotų savivaldybių švietimo skyriai (kitaip tariant merų patikėtiniai).
Dabar pasipylę skandalai sprendžiami kaip papuola – nuo Tapino iki Šimašiaus visi pasiruošę vieną ar kitą direktorių paatestuoti.
Iš prezidentūros pasigirdo kalbos, kad reikia įvesti kadencijas – jos, mat, išspręs problemas. Pasvarstykime, ar išspręs kadencijos tas problemas, apie kurias dabar girdime:
Ar turi mokykloje dirbti direktorius, kuris skriaudžia mokinius, proteguoja „savus“ ar net įdarbina giminaičius? Ar tokią informacijai paaiškėjus, jis turėtų toliau vadovauti mokyklai? Žinoma, kad ne. Manau susitiksite, kad jis darbo turėtų netekti iškart. Ar įvedę kadencijas lauktume, kol jis dar keletą metų skriaus mokinius, o jau tada nubraukę prakaitą nuo kaktos sakysime, na štai pagaliau tokio monstro atsikratėme.
Ar būtinai turime keisti direktorių, jeigu jis po vienos, ar net dviejų kadencijų dirba gerai, tėvai, vaikai ir darbuotojai yra patenkinti? Mano supratimu, gerai veikiančių mokyklų direktorių perkėlinėjimas griautų gerai veikiančias mokyklas ir dar apsunkintų kvalilfikuotų vadovų pritraukimą į mokyklas. Ką daryti? Pirmiausia – grąžinti atestavimą ir suteikti lemiamą žodį vadovų samdyme švietimo ministerijai (arba įkurtai agentūrai).
Kai vienintelė švietimo bėda bus daug gerų direktorių, kurie nesuvokiamai ilgai dirba mokyklose – galėsime kalbėti apie kadencijas. Premjeras Skvernelis per radiją pasisakė, kad kadencijos gerai. Nežinau, ar čia rimtai, ar tiesiog pritaria viskam, kas pasakoma prezidentūros.“
