Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė šią
savaitę paskelbė, kad žmonėms su negalia nebuvo sudarytos sąlygos
veiksmingai dalyvauti Seimo rinkimuose rudenį. Kontrolierė
konstatavo, kad daugiau kaip pusė balsavimo apylinkių nebuvo
pritaikytos neįgaliesiems.
Ministerija savo ruožtu BNS informavo inicijuojanti
tarpinstitucinę darbo grupę, kuri rengs pasiūlymus dėl teisės
aktų pakeitimo.
Ministerija teigia sutinkanti su A.Skardžiuvienės išvadomis ir
pažymi, jog Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija
numato, kad šalys, ratifikavusios konvenciją, turi užtikrinti
neįgaliesiems politines teises ir galimybę jas įgyvendinti lygiai
su kitais žmonėmis. Konvencija įpareigoja, kad balsavimo
procedūros, patalpos ir medžiagos būtų atitinkamos ir prieinamos
neįgaliesiems ir jas būtų galima lengvai suprasti ir naudoti.
Į šią darbo grupę bus pakviesti Lygių galimybių
kontrolieriaus tarnybos, Vyriausiosios rinkimų komisijos,
Savivaldybių asociacijos, Neįgaliųjų forumo, Teisingumo
ministerijos atstovai.
„Svarbu pabrėžti, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras
Linas Kukuraitis patvirtino Neįgaliųjų teisių komiteto
rekomendacijų įgyvendinimo planą, kuriame Teisingumo ministerija
yra įsipareigojusi parengti tinkamus teisės aktus dėl balsavimo
internetu, o Vyriausioji rinkimų komisija – imtis veiksmų, kad
būtų užtikrinamas dalyvavimo rinkimuose prieinamumas
neįgaliesiems“, – akcentuoja ministerijos Lygių galimybių
skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė. Jos komentarą BNS perdavė
ministerijos Ryšių su visuomene skyrius.
Į Lygių galimybių kontrolierę dėl sunkumų, su kuriais per
Seimo rinkimus susidūrė neįgalieji, kreipėsi Lietuvos
neįgaliųjų forumas.
Anot forumo, daugiau kaip tūkstantyje rinkimų apylinkių asmenys
su judėjimo negalia neturėjo galimybės savarankiškai patekti į
balsavimo patalpą: pastatuose buvo laiptai, nebuvo įrengtų arba
įrengti netinkamo aukščio pandusai, arba pandusai buvo užtverti,
užstatyti daiktais, įėjimo durys – per siauros, nebuvo galimybės
savarankiškai jų atidaryti sėdint neįgaliojo vežimėlyje, durys
atsidarė į išorę ir pan. Be to, rinkimų patalpose nebuvo įrengta
balsavimo kabina, skirta užpildyti rinkimų biuletenį sėdint
kėdėje ar neįgaliojo vežimėlyje. Skunde taip pat teigta, kad
nepasirūpinta rinkėjais su regėjimo negalia: netinkamai pateikta
informacija apie kandidatus, nebuvo didesniu formatu atspausdintos
informacijos silpnaregiams ir pan.
Skunde sakoma, kad valstybė nededa pastangų pašalinti
kliūčių asmenims su negalia visapusiškai dalyvauti politiniame ir
visuomenės gyvenime.
„Tyrimo metu nustatyta, jog rinkimų ir pakartotinų rinkimų
metu iš 1996 rinkimų apylinkių tik 699 balsavimo patalpos buvo
pritaikytos asmenų su judėjimo ir regos negalia poreikiams.
Didžiojoje dalyje rinkimų apylinkių (65 proc.) neužtikrinta
asmenų su negalia teisė veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti
rinkimuose bei pakartotiniuose rinkimuose lygiai su kitais
asmenimis“, – rašoma kontrolierės tyrimo išvadoje.
Joje taip pat sakoma, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)
rekomendacija asmenims su negalia balsuoti namuose neužtikrina jų
visavertės teisės dalyvauti rinkimuose su kitais asmenimis ir
neatitinka Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų.
Kontrolierės tvirtinimu, savivaldybių lėšų trūkumas negali
būti pateisinamas pagrindas nepritaikyti balsavimo patalpų.
Pagal Seimo rinkimų įstatymą, už balsavimo bei apygardų ir
apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą,
balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą
apmokama iš savivaldybių biudžetų.