Apie šį savo sprendimą jis viešai turi pranešti pirmadienį, o tai, koks jis bus, lrytui.lt Seimo narys komentuoti atsisakė.
Tačiau šaltinių dešiniųjų gretose teigimu, buvęs diplomatas po ilgo svyravimo ir blaškymosi vis dėlto nusprendė neatsiimti savo kandidatūros į partijos pirmininkus, kurią iškėlė skyriai, ir mesti pirštinę G.Landsbergiui.
Neoficialiais duomenimis, galutinį sprendimą Ž.Pavilionis priėmė po pokalbio akis į akį su G.Landsbergiu, kuris paties Ž.Pavilionio iniciatyva įvyko savaitės viduryje.
Lryto.lt duomenimis, pagrindinis tikslas, kurio siekia buvęs Lietuvos ambasadorius JAV – šalies prezidento rinkimai 2019 m., kuriuose jis dalyvautų, kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatas.
Taigi, Ž.Pavilionis greičiausiai tikėjosi, kad tuo atveju, jei vis dėlto nedalyvautų partijos pirmininko rinkimuose, G.Landsbergis už tai jau dabar galėtų jam pažadėti partijos kandidato į prezidento postą nominaciją.
Tačiau, panašu, kad tokio susitarimo nepavyko pasiekti. Kai kurie konservatorių vadovybės atstovai neoficialiuose pokalbiuose stebisi, kaip tokio sandėrio apskritai galima siekti ir kaip G.Landsbergis, nors ir yra partijos lyderis, galėtų tai garantuoti jau dabar.
Juolab, kad partijos kandidatu į prezidento postą taip pat planuoja tapti kitas žinomas diplomatas, dabartinis Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, kuris jau dabar yra užsitikrinęs nemažos dalies dešiniųjų elito palaikymą.
Bet kokiu atveju, neabejojama, kad Ž.Pavilionio dalyvavimas įskels dar didesnes nesutarimų kibirkštis tarp jo ir visos partijos vadovybės, ne tos, kurios buvo plykstelėjusios iš karto po Seimo rinkimų. Tuomet Ž.Pavilionis visą partijos vadovybę, nusprendusią nesiderėti dėl koalicijos sudarymo su „valstiečiais“ buvo viešai apkaltinęs pasitarnavus Rusijos valdžiai.
Po šio savo akibrokšto ambicingasis diplomatas buvo šiek tiek aprimęs ir net nedalyvavo partijos Seimo frakcijos seniūno rinkimuose, nors dalis G.Landsbergio kritikų partijos viduje jį ir ragino tai daryti.
Lrytas.lt žiniomis, jį į pirmininko rinkimus žengti taip pat aktyviai ragino pirmiausia vadinamasis krikščionių demokratų partijos sparnas, kai kurie Bažnyčios hierarchai, kuriems itin nepatinka G.Landsbergio ir jo šalininkų „liberalizmas“ ir „tradicinių vertybių atsisakymas“.
Tačiau, kaip matyti, Ž.Pavilionis ilgai svarstė, kad daryti, matyt, suprasdamas, jog jo dalyvavimas partijos pirmininko rinkimuose G.Landsbergio stovykloje bus įvertintas, kaip atviro karo paskelbimas, nors Ž.Pavilionis greičiausiai saugosis atvirai ir asmeniškai kritikuoti G.Landsbergį
Vis dėlto, Ž.Pavilionio, nors jis ir yra laikomas rimčiausiu konkurentu G.Landsbergiui, šansai įveikti partijos patriarcho Vytauto Landsbergio anūką rinkimuose nėra vertinami aukštai. Juolab, kad maištingasis partijos elektoratas jau dabar yra suskaldytas – pavyzdžiui, rinkimuose jau dalyvauja vienas iš krikščionių demokratų sparno lyderių Paulius Saudargas, buvęs partijos kandidatas į sostinės merus Mykolas Majauskas.
Bet kokiu atveju, šie rinkimai Ž.Pavilioniui greičiausiai yra tik dar vienas asmeninės politinės kampanijos, nutaikytos į prezidento rinkimus, epizodas.