Mečys Laurinkus: Dabartinis Seimas primena 1989 metų suvažiavimą Maskvoje

O kas turi rūpintis, kad ekonomika augtų ir būtų ką parduoti?

Vienas iš Seimo „strateginių“ uždavinių – antialkoholinis vajus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vienas iš Seimo „strateginių“ uždavinių – antialkoholinis vajus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 8, 2017, 7:36 AM, atnaujinta Apr 12, 2017, 2:20 PM

Neseniai paklausiau signataro K.Motiekos, tokiu pat būdu, kaip ir aš, į tą paskutinį imperijos forumą išrinkto, ką jis prisimena iš to meto, konkrečiau – iš darbo „suvažiavimo“ Teisės komitete.

Nieko, atsakė K.Motieka, išskyrus tai, kad ilgai ir aistringai buvo svarstomas prezervatyvų gamybos klausimas, o naudodamosi viešumu ir galimybe pagaliau turėti savo nuomonę ypač aktyviai diskusijose dalyvavo moterys.

Žinoma, Estijos, Latvijos, Lietuvos delegatams tik smagu, kad Kremlius domisi „kitu galu“, kai vis arčiau imperijos griuvimas. Tačiau vis tiek buvo keista, kaip tokiame grėsmingame fone svarstomi visiški niekai.

Dar kartą sakau: jokių palyginimų, net ir mikroskopiniame variante, negalvokite nieko blogo, Lietuvos pamatai gal ir nekliba, bet, nori nenori, negali nepastebėti – Seimo dienotvarkė dabartinių pasaulio, Europos įvykių fone yra mažų mažiausiai keista.

Negi pagalbinio apvaisinimo tema tokia svarbi ir paini, kad jai reikia ilgo „visaliaudinio“ svarstymo. Mano, senovišku, suvokimu, tai mokslo problema, ne partijų, o juo labiau ideologijų. Politikai privalo vadovautis mokslo išvadomis. Jeigu nepajėgia, juos reikia keisti tais, kurie palaiko mokslo pažangą.

Nepatarčiau grįžti į viduramžius. Klaikus buvo laikotarpis. Man kyla įtarimas, kad šia kvaila diskusija buvo norima vilkinti laiką. Kuo nors pridengti nežinojimą, ką daryti, o gal ir išvengti visoje Europoje kunkuliuojančių temų.

Kokios prigimties ir likimo yra antialkoholinis vajus? Tiesiai šviesiai – jis baigsis šnipštu. Kodėl? Todėl, kad tai yra vajus, o ne ilgalaikė programa. Mažiausiai 20 metų reikia norint perlaužti šimtmečių tradiciją.

Tarkime, „valstiečiai“ imsis ką nors daryti. O kas tęs? Be to, ir šis vajus, pradėtas priešokiu, tik dėl rinkimų tikslų, yra pavojingas – jis užmuš gerą idėją.

Nesunku įsivaizduoti, kaip viskas vyks. Net menkiausias sprendimas apaugs išskirtiniu žiniasklaidos dėmesiu, begalinėmis diskusijomis, pagaliau pašaipomis ir anekdotais.

Eilinis „valstietis“ bus persekiojamas dėl nusipirkto alaus butelio. Bus ką aptarinėti laisvalaikiu vietoj „Brexit“, kartais bus linksma, kartais graudu, ir be jokios naudos tautos sveikatai. Visi politikų ir politiniais tikslais sugalvoti socialiniai vajai baigiasi pačios idėjos sužlugdymu.

Man patinka tautinių drabužių idėja septynmečiams, nes ji patinka ir mano anūkei. Kaip galiu priešintis? Tautinių renginių vaikams daugėja, o aprengti nėra kuo. Pensininkams su mylimais anūkais papildomos išlaidos. Tokių tipų kaip aš yra nemažai.

Nesuprantu tik vieno: kodėl taip negudriai pasielgta? Jeigu idėją pateiktų dizaineriai, o politikai ją tik palaikytų, sumanymas matytųsi kilmingoje šviesoje.

Bet kur tik pasirodo politiko trigrašis, tuoj pat nusidriekia įtarimo šešėlis: o kokios politinės naudos čia siekiama?

Gaila, regis nepavyks sutaupyti. Kita vertus, yra apie ką paplepėti. Vis geriau negu apie vos ne kasdienę Rusijos grėsmę Lietuvai. Tai ne mano nuomonė.

Tačiau tobuliausias kanalas pabėgti nuo realybės – planuojamas Seimo narių skaičiaus mažinimas. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Diskusija – mažiausiai dvejiems metams. O kur dar viešoji emocijų erdvė. Visi turės progų pasakyti, kodėl niekada nemėgo ar jau nebemėgsta seimūnų, aktualizuodami tokius raktinius žodžius kaip „lovys“, „vagys“, „apgavikai“.

Pagaliau po nuomonių „baliaus“ ir penkių forumų per nacionalinį transliuotoją bus pradėtas balsavimas dėl bergždžio ir nieko tautos gyvenime nepakeisiančio projekto. Balsavimas bus nesėkmingas, nes sudėtingas, paskelbiant pertrauką iki kito karto, taigi visiškai priartėjus kitiems Seimo rinkimams. Užtat kiek laiko sutaupyta nuo tik nemalonius jausmus keliančių strateginių reikalų.

Gana užuominų. Kas tie strateginiai klausimai, kuriuos išrinktieji visaip stengiasi apeiti? Nelygu rašančiojo susinervinimo lygis, jų gali būti penki, bet iš tikrųjų yra tik vienas.

Kas tai – geriausiai paaiškina trumpa vieno pažado istorija. „Valstiečiai“ prieš rinkimus pažadėjo didinti pensiją 40 eurų. Jiems stojus prie valstybės vairo pažadas suliesėjo iki 20. Prispirtas kibios žurnalistės I.Makaraitytės premjeras S.Skvernelis papildė: visas pažadas bus įvykdytas, jeigu augs ekonomika.

Kas naujo S.Skvernelio trumpakalbėje? Kad 40 staiga sublogo, niekas nenustebo. Nauja S.Skvernelio sakinyje yra sąlygos jungtukas „jeigu“. O jeigu ekonomika neaugs, mažės eksportas, kaip dabar, kas tada?

Tai ir yra esminis strateginis klausimas ir rūpestis, nuo atsakymo į kurį priklauso ir emigracija, ir socialinė atskirtis, ir gynyba, ir demografija, ir kas tik nori. Pagaliau valstybės likimas.

O kas turi rūpintis, kad ekonomika augtų ir būtų ką parduoti?

Visi – tiek teisingai suprantantys pagalbinio apvaisinimo problemas, tiek susimažinę skaičių Seimo nariai, tiek nustojusieji gerti ar apsirengę tautiniais drabužiais. Visi vienu balsu atsakys: už ekonomikos augimą atsakingi dabar esantys valdžioje. Ir tenebando smulkmenomis pudrinti akių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?