Lietuva stabdo duomenų centro kūrimą dėl ryšių su Rusijos FSB

Remdamasi Valstybės saugumo departamento medžiaga, neigiamą išvadą dėl bendrovės „Arcus Novus“ projekto priėmė vyriausybinė komisija, BNS patvirtino VSD vadovas Darius Jauniškis. 

„VSD vertinimu, „Arcus Novus“ plėtojamas „AmberCore“ duomenų centro projektas dėl sąsajų su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FSB) kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – BNS teigė D.Jauniškis. 

BNS šaltinių teigimu, VSD Vyriausybę perspėjo, kad duomenų centrą šviesolaidžių linijomis sujungus su Rusija, jis gali būti prijungtas prie šios šalies FSB radijo elektroninės žvalgybos centro. 

Duomenų centro projektą ketino plėtoti „Arcus Novus“ antrinė įmonė „AmberCore DC“. Šios bendrovės vyriausybinės komisijos išvadą apskundė teismui ir teigia projekto kol kas nestabdančios. 

Vyriausybėje veikianti Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija neigiamą išvadą paskelbė pernai rugpjūtį. Komisijos teigimu, su nacionalinio saugumo interesais nesuderinama įmonių akcininkų veikla. 

Registrų centro duomenimis, „Arcus Novus“ yra vienintelė duomenų centrą vystančios įmonės „AmberCore DC“ akcininkė. 51 proc. „Arcus Novus“ akcijų valdo Danijoje registruota „Satgate Holding“, o 49 proc. – Rusijos Karaliaučiaus srityje registruotas Valerijus Avetisjantas. 

Socialinio tinklo „Linkedin“ duomenimis, V.Avetisjantas yra vienas iš „Satgate Holding“ partnerių ir steigėjų, Rusijos Karaliaučiaus srityje registruotos logistikos bendrovės STG steigėjas ir direktoriaus pavaduotojas, anksčiau yra dirbęs bendrovėse „Gazinvest Grupp“ ir „Gazprom Komplektacija“. 

BNS žiniomis, Lietuvos žvalgyba nustatė, kad įmones per tarpines užsienio kompanijas taip pat kontroliuoja Rusijos piliečiai Kirilas Lupandinas, dirbantis „AmberCore DC“ generaliniu direktoriumi, Vitalijus Malaševskis, vadovaujantis „Arcus Novus“ grupės įmonei „SatGate“, ir Borisas Moskaliukas. 

VSD pernai paskelbtoje viešoje ataskaitoje perspėjo, kad Rusijos FSB ir gynybos ministerijos padaliniai turi didžiausius pajėgumus vykdyti kibernetinius įsibrovimus Lietuvoje, o Lietuvos infrastruktūra naudojama kibernetinėms atakoms visame pasaulyje. 

„Palanki situacija vykdyti šnipinėjimą susiklosto ir dėl plačių Lietuvos IT infrastruktūros galimybių (interneto, ypač šviesolaidžio, sklaida, techninės ir duomenų centrų galimybės, daugelio paslaugų perkėlimas į viešąją erdvę, galimybės anonimiškai atsiskaityti elektronine valiuta „bitkoinais“ ir pan.)“, – rašoma ataskaitoje. 

Įmonių atstovai neigiamą komisijos išvadą apskundė teismui. Jie teigia, kad vyriausybės komisijos sprendime nurodomos dalykinę reputaciją žeidžiančios ir tikrovės neatitinkančios aplinkybės. 

Kol vyksta byla, komisijos sprendimo teisinių pasekmių detaliau nekomentuoja nei valstybės institucijos, nei patys verslininkai. 

Šiuo metu teismai sprendžia, ar priimti nagrinėti verslininkų skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai rugsėjį atsisakė priimti skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sausio 4 dieną grąžino jam skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. 

„Arcus Novus“ vadovas Vidmantas Tomkus BNS atsisakė plačiau komentuoti teiginius apie ryšius su Rusijos FSB ir sakė neturėjęs galimybės susipažinti su pirminiais šaltiniais. 

„Aš asmeniškai sau tokių kaltinimų nesu girdėjęs. Galiu tik dar kartą pakartoti – kol nėra konkrečių teisinių pasekmių, belieka gerinti Lietuvos teisinę sistemą“, – sakė V.Tomkus. 

„Visa problema, kad yra tik antriniai dokumentai, o praktiškai aš neturėjau galimybės susipažinti su pirminiais šaltiniais, dėl kurių tas protokolinis sprendimas buvo pasirašytas (…) Bus galima komentuoti tada, kada bus visi faktai“, – pridūrė jis. 

V.Tomkus tikino esąs pasirengęs bendradarbiauti su Lietuvos priežiūros institucijomis. 

„Esame pasiruošę bendradarbiauti, atsižvelgti į visas įmanomas grėsmes, kurios gali būti nustatytos. Tiesiog norėtume dialogo“, – sakė verslininkas. 

Jis taip pat teigė pasigendantis ir Lietuvos institucijų reakcijos.   „Yra pažyma, su kuria aš asmeniškai neturėjau galimybės susipažinti, bet ji yra ir tuos viskas baigiasi (...) Mane stebina, kodėl nėra oficialių mūsų teisėsaugos institucijų reakcijų, nėra teisinių pasekmių“, – tvirtino V.Tomkus. 

Teismo nutartyje rašoma, kad vyriausybinė komisija vertino 2015 metų vasarį „Arcus Novus“ priimtą sprendimą padidinti „AmberCore DC“ įstatinį kapitalą. Naujas akcijas įsigijo pati „Arcus Novus“, tačiau ji nesikreipė į komisiją dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo ir, anot komisijos, taip pažeidė įstatymo nuostatas. 

Verslininkai teismo prašo bylos medžiagą pripažinti nevieša. 

„Arcus Novus“ antrinę įmonę „Arcus Innotech“ įsteigė 2009 metais, 2013 metais ji buvo pervadintą į „Amber Core DC“. Duomenų centro projektą įmonė pradėjo įgyvendinti 2012 metais, pernai sausį gavo statybos leidimus, tačiau statybos kol kas dar nėra pradėtos. 

„Amber Core DC“ 2015 metų veiklos ataskaitoje buvo skelbiama, kad 2016 metų antrąjį ketvirtį buvo ketinama pasirašyti preliminarią statybų sutartį, trečiąjį ketvirtį pradėti statybos darbus ir juos užbaigti antrąjį 2017-ųjų ketvirtį. 

Pasak „Amber Core DC“ rinkodaros direktoriaus Gintauto Mežečio, užsitikrinus finansavimą statybos darbus planuojama pradėti 2017 metais. 

„Projektą po truputi judiname, dabar laukiame finansavimo. (…) Esame pasidarę statybų rangovo konkursą, tačiau jo dar nepaskyrėme. Tą padarysime kaip tik gausime finansavimą“, – BNS teigė G.Mežetis. 

„Statybas planuojame pradėti šiais metais, jos turėtų būti baigtos per 12-15 mėnesių“, – pridūrė jis. 

„Amber Core DC“ ataskaitoje skelbta, kad įmonė dėl finansavimo ketina kreiptis į JAV kredito agentūrą „Ex-Im Bank“. Anot G.Mežečio, dabar kreditavimą projektui planuojama gauti iš Jungtinės Karalystės finansų institucijų. 

G.Mežetis nekomentavo, kokią įtaką projekto įgyvendinimui turės komisijos išvada dėl „Arcus Novus“ ryšių su Rusijos FSB. 

„Leisiu sau kol kas šito nekomentuoti“, – sakė vienas iš „Amber Core DC“ vadovų. 

G.Mežetis patvirtino „Amber Core DC“ anksčiau skelbtą informaciją, kad įmonės duomenų centras turėtų būti didžiausias Lietuvoje, o investicijos į jį siektų apie 60 mln. JAV dolerių (maždaug 57 mln. eurų). 

Anksčiau skelbta, kad centre galėtų būti 600 serverių spintų. 

2003 metais įsteigtos „Arcus Novus“ pagrindinė veikla buvo informacijos perdavimas palydovinėmis ryšio sistemomis. 2007 metais „Arcus Novus“ įsteigė viešąją įstaigą Liepiškių technologijų parkas ir antrinę įmonę „SatGate“, kuriai perdavė telekomunikacinių paslaugų teikimo veiklą. 

„Arcus Novus“ yra Lietuvos aerokosmoso asociacijos narys, V.Tomkus yra asociacijos pirmininkas. Įmonė dalyvavo Lietuvai kuriant pirmuosius dirbtinius Žemės palydovus „LitSat-1“ ir „LituanicaSAT-1“. 

V.Tomkui šiemet prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė inovacijų švyturio apdovanojimą „už pažangių, inovatyvių, teikiančių socialinę ir ekonominę naudą Lietuvai veiklų kūrimą ir vystymą Lietuvoje“. Prezidentūros pranešime taip pat pabrėžtas jo indėlis skatinant Lietuvos bendradarbiavimą su NASA ir Europos kosmoso agentūra. 

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininku žurnalistams teigė, kad normalu, kai kaimyninės šalys patenka viena į kitos interesų sferą, tačiau, anot jo, Rusijos specialiųjų tarnybų grėsmė perdėta. 

„Kiekviena šalis turi savų interesų. Rusija turi savo interesų, Lietuva – savo. Lietuva, žinoma, yra Rusijos interesų sferoje. Mes juk kaimymai. (...) Dėl FST, manau, kad viskas smarkiai perdėta“, – sakė Rusijos diplomatas.