„Palyginti su ankstesnės Vyriausybės parengtu dokumentu,
naujajame įvardijama tai, kad korupcija griauna valstybę iš vidaus,
mes turėtume paskaičiuoti, kad valstybė patiria žalos dėl
korupcijos, STT vadovas minėjo, kad galėtų būti pie 20 proc.
šalies biudžeto, tai – milžiniški netekimai. Antras aspektas,
apie kurį buvo daugiau kalbama, socialinė atskirtis ir skurdas“,
– pirmadienį po pasitarimo Seime žurnalistams sakė V.Bakas.
Atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos projektą parengė
dar buvusi Vyriausybė, pastarąjį kartą strategija buvo
peržiūrėta 2012 metais ir norėta ją pritaikyti prie pasikeitusios
saugumo situacijos. Po pateikimo praėjusios kadencijos Seime,
dokumentą nagrinėti ėmėsi naujojo Seimo NSGK ir kreipėsi į
visuomenę prašydamas pateikti jam siūlymus. Prieš planuojamą
svarstymą ketvirtadienio plenariniame posėdyje, pirmadienį
dokumentas aptartas Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pasitarime
su ministrais, tarnybų vadovais, parlamentarais.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis
sako, kad strategijoje įvardintos grėsmės – gerai žinomos iš
anksčiau, o dėl kovos su jomis būdų departamentas norėtų
„daugiau erdvės veiklai“. „Trūksta tam tikrų įstatymų,
ypatingai dėl VSD (veiklos) apie prevenciją. Yra dalykų, kuriuos
buvome pateikę Seime, bandysime teikti ir šiais metais“, –
žurnalistams po pasitarimo sakė D.Jauniškis.
Žvalgyba buvo siūliusi „stiprinant informacinį saugumą“
numatyti baudžiamąją atsakomybę už dezinformaciją, tačiau
praėjusios kadencijos Seimo NSGK pristatytas projektas taip ir nebuvo
pateiktas, sulaukęs kritikos dėl žodžio laisvės varžymo. Kartu
VSD atstovai tuomet sakė norintys daugiau priemonių imtis prieš
teisininkus, padedančius migrantams piktnaudžiaujant procedūromis
legalizuoti atvykimą į Lietuvą. VSD siūlė tarp galimų sankcijų
grąžinti anksčiau galiojusią formą – oficialų įspėjimą, kad
jį gavusiam asmeniui toliau tęsiant veiklą būtų leidžiama imtis
priemonių jai apriboti.
Seimo pirmininkas V.Pranckietis sakė, kad ketvirtadienį
pradėjus svarstyti nacionalinės saugumo strategijos naująjį
variantą bus prašoma pertraukos jam papildyti.
„Nacionalinio saugumo strategija labai svarbus dokumentas mums
visiems, ir dar yra kur jį tobulinti, sutarėme, kad teiksime Seimui
ir imsime pertrauką, kad dar papildytume jį pilnai, bet Vyriausybė
jau galėtų veikti ir kurti strategijos įgyvendinimo planą“, –
sakė V.Pranckietis.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pabrėžė, kad dėl
strategijos yra bendras politinis sutarimas: „Man kaip dalyvavusiam
šiame posėdyje džiugu, kad mes turime visišką konsensusą, ir
tikiuosi, kad Seimas patvirtins strategiją“. Dokumente, palyginti
su pirminiu variantu, jau 2018 metais įsipareigojama pasiekti, kad 2
proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tektų gynybos finansavimui.
Ministras sakė, kad daugiau aiškumo dėl perspektyvos didinti
finansavimą po 2018-ųjų bus pradėjus formuoti 2019 metų
biudžetą. „Kartu su 2018 metų finansų panaudojimu bus derybos ir
dėl naujo 2019 metų biudžeto, bet esu įsitikinęs, kad per 2017
metus turėsime daugiau aiškumo dėl perspektyvos. Aš esu sakęs,
kad galima kalbėti pradžiai apie 2,2 procento, 2,4 procento, bet
vėl čia yra mano asmeninė nuomonė ir reikės bendro sutarimo iš
visų, pirmiausia politinių veikėjų“, – kalbėjo R.Karoblis.
Nacionalinio saugumo strategijos atnaujintame variante pažymima,
kad Lietuvos saugumo aplinką ypač neigiamai veikia „Rusijos
Federacijos veiksmai, pažeidžiantys tarptautines normas ir
griaunantys taisyklėmis pagrįstą saugumo architektūrą
Europoje“.
„Agresija prieš kaimynines valstybes, Krymo aneksija, prie
Lietuvos ir kitų šalių sienų sutelkta moderni Rusijos ginkluotė,
didelio masto puolamojo pobūdžio pratybos, pasirengimas išvien
naudoti karines ir ekonomines, energetines, informacines ir kitokio
pobūdžio civilines priemones, nukreiptas prieš kaimynines
valstybes, gebėjimas išnaudoti vidines Rytų kaimynystėje esančių
šalių problemas, taip pat pasirengimas panaudoti branduolinį
ginklą ir prieš jo neturinčias valstybes yra iššūkis Lietuvos ir
visos euroatlantinės bendruomenės saugumui“, – rašoma projekte.
Jame kaip grėsmės įvardytas ir augantis religinis ekstremizmas,
sąlygos terorizmui bei nekontroliuojamai migracijai plist.
Projekte atnaujinamas rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių
nacionaliniam saugumui sąrašas, įtvirtinami sprendimai, priimti
reaguojant į pasikeitusią valstybės saugumo situaciją, t. y.
įsipareigojimas ne vėliau kaip 2018 metais pasiekti 2 proc. bendrojo
vidaus produkto finansavimą gynybai, šauktinių kariuomenės
grąžinimas.
Strategijai praėjusių metų rugsėjį pritarė Valstybės gynimo
taryba, vėliau dokumentui pritarta Vyriausybėje, galutinai
strategiją turi patvirtinti Seimas.