Ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė trečiadienį naujienų portalui lrytas.lt pranešė, kaip baigėsi patikrinimas. Vidaus auditas buvo atliekamas 2016 metų pirmą pusmetį.
Dėl buvusios Nacionalinės žemės tarnybos vadovės D.Gineikaitės girtumo nuslėpimo iškelta baudžiamoji byla, kurioje įtarimai pareikšti jai pačiai, KKL direktoriui Gediminui Abeciūnui, jo pavaduotojui Kastyčiui Grigoniui, KKL gydytojui ortopedui Artūrui Šulniui, slaugytojai Salomėjai Skersienei. Piktnaudžiavimo bylos tyrimas vyksta jau daugiau nei metus, sprendimas turėtų būti priimtas vasarį.
Auditas – po skandalo su D.Gineikaite
KKL išvados Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybei buvo pateiktos 2016 metų liepos 29 dieną.
Rugpjūtį sunkiai susirgus principingumu garsėjusiam ministrui Jurui Poželai (kuris spalio viduryje mirė), buvę jo ir vėliau paskirto laikinojo ministro Evaldo Gusto komandos nariai vis ieškodavo priežasčių, dėl kurių esą negalima viešinti audito išvadų, net po kelias savaites vilkino atsakymus žiniasklaidai.
Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad KKL Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriuje D.Gineikaitė du kartus davė kraujo.
Vienas kraujo mėginys paimtas tą dieną, kai ji girta sukėlė avariją, – 2015 metų gruodžio 19-ąją, o kitas, švarus, – gruodžio 20 dieną. Pirmą mėginį su promilėmis ketinta sunaikinti, ligoninėje paliekant švarų mėginį.
Pasak L.Bušinskaitės-Šriubėnės, auditoriai išsiaiškino, kad STT pateikus informaciją apie kraujo mėginių klastojimą ligoninės atstovai nesugriežtino atsakomybės už ambulatorinių paslaugų teikimą.
Nebuvo pakeista galiojanti tvarka, direktoriaus įsakymai ar procedūrų atlikimo aprašymai, reglamentuojantys ambulatorinių paslaugų teikimą.
Pirko daug degalų ryjančius automobilius
Auditoriai nustatė ir daugiau įdomių faktų. Ligoninėje nebuvo patvirtinti kiekvieno lengvojo automobilio ridos limitai mieste ir užmiestyje.
Neturėdama dalininkų pritarimo ligoninė įsigijo du automobilius „Mitsubishi Outlander“, kurių dagalų sąnaudos – didelės.
Todėl audito grupė padarė išvadą, kad lėšos buvo panaudotos neracionaliai.
Audito metu nustatyta, kad Kauno klinikinė ligoninė Viešųjų pirkimų tarnybai pavėluotai pateikė 2014 m. viešųjų pirkimų ataskaitą, nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų.
Patikrinus kai kuriuos viešuosius pirkimus į akis krito tai, kad mažos vertės pirkimai vykdyti su nedideliu tiekėjų skaičiumi.
Teisinių paslaugų teikimo sutarties vykdymo kontrolė ligoninėje nebuvo paskirta nei šios gydymo įstaigos padaliniui, nei kuriam nors atsakingam darbuotojui.
SAM tyliai laukė, kol baigsis terminas?
L.Bušinskaitės-Šriubėnės tvirtinimu, nuobaudų KKL vadovams negalima skirti, nes auditorių aptikti nusižengimai padaryti daugiau nei prieš pusmetį.
Tiesa, praėjusių metų liepos pabaigoje, kai audito išvados buvo pateiktos tuometei Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei, kai kurių nusižengimų pusmečio terminas dar nebuvo pasibaigęs.
Ministerija prieš Seimo rinkimus nepriėmė sprendimų dėl nuobaudų skyrimo, kol pasibaigė visi terminai.
„Kauno klinikinės ligoninės vadovas galėjo būti atitinkamai įvertintas po audito, tik to nebuvo padaryta“, – sakė L.Bušinskaitė-Šriubėnė.
Darbas – sunkiai įsivaizduojamas
Naujo ministro A.Verygos patarėja perdavė jo poziciją: ligoninių, poliklinikų, Sveikatos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovams taikomi aukščiausi skaidrumo reikalavimai, jie turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Gydymo įstaigų vadovai turi puikiai išmanyti savo darbą, užtikrinti, kad jis visoje darbovietėje vyktų sklandžiai.
Todėl, ministro nuomone, darbas su nekompetentingais ar prasižengusiais vadovais sunkiai įsivaizduojamas.
