„Aš manau, kad tai yra opozicijos svajonė ir siekis, kad galėtų įkalti tokį pleištą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas G.Landsbergis šią savaitę paskelbtame interviu portalui lrt.lt sukritikavo ministrų kabineto darbą.
Pasak jo, „Vyriausybė turi parodyti lyderystę, kokia jos kryptis, o ne kiekvieną kartą per petį dairytis, ką pasakys prezidentė, neduok Dieve, susipyks“.
„Mano nuomone, tai jau darosi tendencija. Prezidentūra nurodo kokią nors kryptį, kad reikia daryti būtent taip, o tuomet premjeras sutinka, kad tai geriausias sprendimas. Atleiskit, bet tu turi švietimo patarėją... Aš tikiuosi lyderystės iš premjero, o ne prezidentės pritarėjo“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Tokią nuomonę ministras pirmininkas pavadino „niekuo nepagrįsta“. Pasak S.Skvernelio, prezidentės iniciatyvos, teikiamos įstatymų pataisos tiesiog dažnai sutampa su Vyriausybės programa.
„Manyčiau, kad opozicijos lyderiui reikėtų kalbėti apie savo lyderystės problemą savo partijoje ir spręsti pirmiausia savo reikalus, galvoti apie savo ateitį, nes rinkėjai, visuomenė aiškiai pasakė, kur yra jų vieta, o jų vieta yra prie vadinamojo atsarginių suoliuko“, – sakė premjeras.
Konservatoriai pernai spalį vykusiuose Seimo rinkimuose liko antri. Išankstiniai šios partijos pirmininko rinkimai vyks vasarį. Daugiausia balsų rinkimuose laimėjusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga suformavo valdančiąją koaliciją su socialdemokratais.
G.Landsbergis premjerą ragino eiti dirbti
Konservatorių pirmininko G.Landsbergio atsako premjerui ilgai laukti nereikėjo. Jaunasis politikas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje premjerą ragino eiti dirbti. „Opozicija dirba savo darbą, o tamsta neapsisprendžiate, ar šauktiniai bus nuo 2019-ųjų, ar nuo 2021-ųjų. Ar universitetų skaičių mažinsit, ar vis tik lauksite, kol patys susimažins.
Džiaukitės, kad bent prezidentė už jus dirba, kitaip tik apie tautinius rūbus ir tekalbėtume.
Sėkmės stengiantis atskirti populiarumą nuo lyderystės ir nepamirškite, kad kamuolys apvalus“, – skelbė G.Landsbergis.
Ar aukštojo mokslo reforma nesugriaus draugystės?
Premjero Sauliaus Skvernelio ir „valstiečių“ partijos pirmininko Ramūno Karbauskio nuomonės vėl susikirto. S.Skvernelis prakalbo, kad Lietuvoje turėtų likti ne daugiau kaip 5 valstybiniai universitetai. Prieš rinkimus R.Karbauskis teigė, kad siūlymas naikinti universitetus yra nesuvokiamas, apskritai jų nereikia liesti.
„Pagrindinis tikslas yra aiškiai pasakytas – tai aukštojo mokslo kokybė. Kaip mes ją pasieksime, kokiais keliais ir kriterijais, tai jau atskiras klausimas.
Vakar pasakėme: iki penkių pagal tuos kriterijus ir duomenis, kuriuos mes turime, bet bendruomenei yra palikta galimybė ir iniciatyvos teisė spręsti, kaip galėtų jungtis aukštosios mokyklos, kokią mato savo ateitį. Mūsų reikalas – įvertinti“, – Žinių radijui ketvirtadienio rytą kalbėjo premjeras S.Skvernelis.
Premjeras pažymėjo, kad nuo 2018 metų bakalauro studijos visiems turi tapti nemokamos.
„Jei būtų tikslas sunaikinti universitetus, tai būtų galima padaryti labai greitai, tiesiog priimant sprendimus kaip teikėjui, bet apie tai nekalbame, kalbame apie aukštojo mokslo reformą.
Kalbame apie aukštojo mokslo prieinamumą regionuose. Daugeliui tai susiję su viena aksioma: jei regionuose, tai ten atitinkamai turi būti universitetas, kitokių galimybių nemato. Tai yra klaidingas kelias“, – kartojo premjeras.
Paklaustas, ar jaučia Seimo palaikymą, premjeras teigė, kad palaikymas yra valdančioji koalicija, Vyriausybės programos įgyvendinimo planas ir jį reikia įgyvendinti.
Premjeras teigė, kad bendruomenė teiks siūlymus, politikai teiks argumentus, tačiau jie privalo būti pagrįsti.
„Negali taip būti, kad aš atėjau į Seimą iš vienos ar kitos aukštosios mokyklos ir darysiu viską, propaguosiu, kad ji bet kokia kaina išliktų“, – sakė S.Skvernelis.
Premjeras su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką sakė, kad Lietuvoje galėtų likti ne daugiau kaip penki universitetai, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius. Ministrė savo ruožtu sakė, kad pertvarka neturėtų liesti menų, karo akademijų, kunigų seminarijos.
Premjeras ir ministrė taip pat sakė, kad dėl aukštojo mokslo institucijų tinklo pertvarkos laukiama pačių institucijų iniciatyvų.
Pasak S.Skvernelio, pertvarkos tikslas yra kokybiškas aukštasis mokslas, o tai pavyks pasiekti „turint konkurencingus, efektyviai valdomus, mokslinę veiklą vykdančius (...) universitetus“.
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis R.Karbauskis trečiadienį ragino nesikoncentruoti į tai, kiek po pertvarkos liktų aukštųjų mokyklų. Jis teigė, kad pačia reforma siekiama aukštąjį mokslą padaryti nemokamą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų bei kelios dešimtys kolegijų.
