Duobėtų gatvių sostine pravardžiuojamas miestas išleido krūvą pinigų, kad situacija pasikeistų. Daugelis gatvių dabar tokios būklės, kad kelių policijos pareigūnai jau griebiasi už galvos svarstydami, kaip sutramdyti naują dangą norinčius išbandyti vairuotojus.
Rečiau prie vairo sėdintys žmonės išvis stebisi, kodėl tie vairuotojai lekia taip, lyg norėdami paskutinį kartą gyvenime patikrinti automobilio galimybes.
Kai pradėjo daugėti miesto teritorijų, kuriose automobilio stovėjimas yra mokamas, kauniečiai šaukė apie nepateisinamą plėšikavimą. Dabar jie džiaugiasi, jeigu pavyksta rasti laisvą vietą automobiliui net apmokestintose zonose.
O jau spūstys miesto gatvėse – beveik nepakeliama kančia. Dar pora metų, ir pasivysime Vilnių.
Jau girdėti nustebusių balsų, kad ir laisvą staliuką geriausiose senamiesčio kavinėse šiltais vasaros vakarais nelengva aptikti, mat juos užima pasigrožėti miestu atvykę turistai.
Aleksoto gyventojai nuo gimimo girdėjo S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome kylančių lėktuvų variklių gaudesį, tačiau aplinkinėse vietovėse įsikūrę naujakuriai nepraleisdavo progos pasiskųsti, esą įvairios skraidyklės nuo ankstyvo ryto trukdo ilsėtis.
Vos tik keli ankstesnės kadencijos Seimo nariai užsimanė atimti iš Kauno savivaldybės aerodromą, o kažkas dar pakurstė aistras apie galimas gyvenamųjų namų statybas aerodromo teritorijoje, kauniečiai iškart pasišiaušė. Neatiduosime šimtmetį gyvuojančio Kauno pasididžiavimo, neleisime nutildyti lėktuvų variklių!
Atėjo eilė aptarti dar vieną istorinį objektą, pavadintą tų pačių legendinių lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno vardu, – pagrindinį miesto stadioną, kuris iškilo dar 1924 metais.
Galima drąsiai sakyti, kad didžiausi jo šlovės metai – toli praeityje ir jau maždaug du dešimtmečius stadionas primena seną griūvantį statinį, kurio veja nedrąsiai žengia net aplinkinių šalių futbolininkai. Kaunas šiuo požiūriu nėra išskirtinis, mat kituose šalies miestuose vaizdas labai panašus arba dar prastesnis.
Nors Kauno meras V.Matijošaitis svajojo stadiono rekonstrukciją pradėti pernai, dėl užsitęsusių projekto derinimo ypatumų jį pavyko parengti tik pirmosiomis šių metų dienomis.
Stadiono atnaujinimas kainuos apie 12 mln. eurų, tačiau pagaliau atgijo viltis, kad Kaunas ir visa šalis turės tarptautinius standartus atitinkantį stadioną, kuriame išdidžiai galės priimti geriausias Europos futbolo komandas, o tribūnose tilps net 15 tūkst. žiūrovų. Darbus numatyta pradėti dar šiemet, o užbaigti 2018-ųjų pabaigoje.
Daugybę metų į pilkas gelžbetonio konstrukcijas žvelgę apylinkių gyventojai vėl sugebėjo rasti projekto trūkumų – stadiono prieigose bus įrengta tik apie 1200 vietų automobiliams, todėl renginių metu susidarys milžiniškos spūstys, kurias įveikti kils sunkumų net namo grįžtantiems kauniečiams.
Žinoma, sunkumų gali kilti, jeigu Lietuvos futbolo rinktinė šioje aikštėje susirungs su Vokietijos arba Ispanijos futbolininkais, tačiau taip gali nutikti 2–3 kartus per dešimtmetį. Kol kas Kauno futbolo klubų rungtynes stebi ne tūkstančiai, o tik šimtai žiūrovų.
Situacijai pakeisti reikės ne vienų metų, o jeigu taip nutiktų, turbūt nebus girdėti priekaištų, kad Kaune susibūrė pernelyg stipri futbolo komanda. Kauno „Žalgirio“ krepšininkų pergalėmis kauniečiai dar niekada nesiskundė.
„Laikinoji sostinė“
