Taip pat BNS šaltiniai teigia, kad automobilį nuomoja Seimo narės mama. R. Karbauskis rado kaltuosius dėl puolimo, esą skandalą sukėlė buvęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio skyriaus narys, Panevėžio miesto tarybos narys Mantas Leliukas.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir M. Leliuko pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Pone Leliukai, suprantu, kad jums didelės nuostabos nekelia šis skandalas, susijęs su R. Karbauskiu ir jūsų kraštiete G. Kildišiene?
– Akivaizdi situacija, kai žmogus nebeturi ką pasakyti ir ką apkaltinti. Jau prieš du metus kaltino ir mane, ir kolegas. Mano akimis, pradžiai jis turėtų atsiprašyti šimto žmonių iš skyriaus, kurį uždarė be jokių argumentų dėl ko, bendradarbiaudamas su Povilu Urbšiu. Tegul atsiprašo žmonių ir manęs, nors prieš metus, kai paskelbė neteisingą informaciją žurnalistams dėl tarybų rinkimų, žurnalistų atsiprašė.
– Situaciją žinote kiek anksčiau, nes G. Kildišienė atėjo į skyrių, kuriame buvote ir jūs, net tapo to skyriaus vadove. Ar tos peripetijos, kurios aiškėja, jums vis dar kelia nuostabą?
– Tai jau praeitas etapas, tai vyko prieš du metus. Labai keista, kad žurnalistai tuo domisi dabar, o ne prieš pačius rinkimus. Tai, kad ji buvo Panevėžio miesto valstiečių pirmininkė, ir dabar yra, manęs nestebina.
– Ji pradėjo kilti karjeros laiptais tada, kaip įvyko pažintis su R. Karbauskiu.
– Manau taip, bet ar tai susiję ar ne, kitas klausimas. Tačiau tai, kas dabar vyksta ir tai, ką paviešina žiniasklaida – juk lietuviai rinkėjai irgi mato, ar tai galima pasiekti paprastiems žmonėms, ar ne.
– Sakote, kad ji buvo tiesiog paprastas žmogus?
– Manau, taip. Ji su drauge atėjo į mūsų skyrių, beje, atėjo ir daugiau žmonių iš Darbo partijos, prašė pagalbos, gal galim pasižiūrėti, nes ją nori atleisti iš darbo – pasidomėti situacija, ar ji atitinka normas ir ar tikrai nori atleisti, ar ne.
– Koks ponios Kildišienės ir R. Karbauskio santykių statusas?
– Negalėčiau nei pasakyti, nei argumentuoti, tai kišimasis į svetimus reikalus, santykius. Tai neetiška, nepriduoda garbės.
– Ar šie du asmenys yra daugiau nei partijos pirmininkas ir jo pavaduotoja?
– Tai jūs pasakėt, o aš to patvirtinti negalėčiau. Kaip sako: su žvake nestovėjai – nežinai.
– Ar ženklų buvo?
– Nesu ženklų ekspertas, esu paprastas žmogus, kuris dirba Panevėžio miesto taryboje. Tai gali pasakyti patys rinkėjai, kurie mato, gali darytis išvadas iš karjeros galimybių, kaip žiniasklaida informavo, kad jie pas rinkėjus vaikščiojo kartu. Tai yra iš žiniasklaidos, nes, mano žiniomis, debatuose ji nedalyvavo.
– Mano žiniomis ten, kur dalyvavo, buvo kartu su R. Karbauskiu. Ponia Kildišienė dabar aiškinasi dėl automobilio, kuris buvo nuomojamas iš „Agrokoncerno“ per trečią asmenį, aiškėja, kad, galbūt, nuomojo jos mama. Ar jūs galėtumėte kažką pasakyti apie mamą, ar ji būtų pajėgi savo dukrai nuomoti tokį automobilį?
– Finansinių galimybių jos giminės tikrai nežinau, mano žiniomis, jie ne vieši asmenys. Kiek turiu informacijos, kai buvau švietimo komiteto nariu, berods ji dirbo darželyje auklėtoja. Jei spręsti pagal darželio auklėtojo atlyginimą, tai pagal kategoriją galima labai aiškiai pasakyti.
– Automobilis pas ponią Kildišienę atsirado vasario mėnesį. Jums per tą laiką teko su ja bendrauti?
– Po tos akimirkos, kai uždarė visą Panevėžio skyrių, nei bendravęs esu su Kildišiene, nei buvo apie ką. Vieną kartą važiuodamas automobiliu Panevėžyje esu pastebėjęs, kad ji buvo už vairo.
– O prieš tai ji kokį nors automobilį vairavo?
– Kai partijoje buvom drauge, berods, ji vairavo „Mercedes-Benz“ automobilį, bet jį įsigijo jau būdama Valstiečių ir žaliųjų partijoje.
– Jūs turėjote pakankamai artimą kontaktą su G. Kildišiene, nes jai nuomojot patalpas. Ar jos finansinės galimybės leido jai tuo metu įsigyti „Mercedes“?
– Buvo lygiai toks pats kontaktas, kaip ir su LVŽS. Sudėliojus seką, kai buvo sakoma apie atleidimą iš darbo, tai žmogus iš tikrųjų dirbo, mezgė, bandė startuoti pati, galbūt pradėti naują etapą. Gerbtina, kai žmonės kažką bando nuo nulio, bet net ir šiai dienai aš sau negaliu leisti nusipirkti tokio automobilio.
– Kokia yra G. Kildišienės reputacija Panevėžyje?
– Yra toks visų galų ekspertas P. Urbšys, kuris apie reputaciją seniau labai daug kalbėdavo. Ir apie mano reputaciją kalbėdavo kartu su R. Karbauskiu, už ką buvo paduotas į teismą. Negaliu apie jos reputaciją pasakyti, buvo mano komandos darbų su ja, nors ji mažai dalyvavo politinėje, agitacinėje veikloje prieš rinkimus.
– Per daug nesireiškė, bet turėjo rimtą skyriaus vadovės poziciją?
– Jau mūsų nebebuvo. Mus uždarė, panaikino visą skyrių ir po to įkūrė naują skyrių su 10 žmonių ir kažkaip dirbo ar nedirbo. Ta istorija tokia sena, kad tas purvas, kuris dabar drabstomas ant komandos, manęs, mano žmonių, parodo R. Karbauskio intelekto lygį, išsilavinimą ir išprusimą.
Man asmeniškai šiandien būnant jo vietoje kaip tokios partijos, kuri Seime turi daugiausia mandatų, kalbėti tokius dalykus, kaip kad pasiūlo per konferenciją pasižiūrėti mažo Lietuvoje nežinomo žmogučio „Facebook“ profilį, būtų žemiau nei žema. Žmonės tegu pagalvoja.
– R. Karbauskis jums pasakytų, kad turi informacijos, neva jūs turite reikalų su nusikalstamu pasauliu ir tą informaciją jam greičiausiai pateikė P. Urbšys.
– Dėl tos informacijos sužinojimo ir pateikimo į juos kreipiausi ir teismo keliu. Man pačiam buvo įdomu, kaip ir įdomu tiems žmonėms, kurie buvo tame skyriuje, kad neva kartu su Leliuku atėjo neaiškios reputacijos žmonės.
– Ar R. Karbauskis Panevėžyje buvo dažnas svečias?
– Nesu senas LVŽS vilkas, toje partijoje atsiradau dėka Gemos Umbrasienės – ekonomistės, pirmos Panevėžio merės, ji pirmoje kadencijoje pakvietė. Laikotarpyje iki rinkimų R. Karbauskio gal net nesu matęs, o prieš rinkimus į tarybas apsilankydavo. Būdavo tie žygiai, mes su komanda net buvom nustebę, kad į žygį atvažiavo pats R. Karbauskis.
– Gal žinot, ką ponia Kildišienė emigracijoje veikė?
– Tikrai negaliu pasakyti. Kai žmogus visiškai neįdomus ir nėra tikslo dėl ko galėtų būti įdomus, juolab, turiu šeimą, nematau prasmės domėtis. Tai paprastas žmogus partijoje, kaip ir aš, kurie dirba, turi tikslų ir jų siekia.
– Paaiškėjo, kad nelabai ir paprastas. Aiškėja, kad tai, galbūt, yra žmogus, kuris daro labai rimtą įtaką partijos pirmininkui. Kaip atrodė paskutinieji Seimo rinkimai Panevėžyje? Kiek pajėgų buvo mesta, kiek į juos investuota?
– Pasak kolegų senbuvių, tiek dėmesio Panevėžiui, regionui nebuvo skirta niekada. Kandidatą lydėdavo į susitikimus, pokalbius, kolegos sakė, kad to niekada nėra buvę. Finansavimas, kuris pasireiškė, tarkim, per spaudą, buvo tikrai didelis.
– Kaip suprantu, buvo dėmesys vienam asmeniui?
– Galbūt, buvo dėmesys Panevėžiui, kad parodytų, kad dabar situacija yra geresnė nei prieš tai, kai buvo skyrius su G. Umbrasiene ir M. Leliuku. Skyrius su G. Kildišiene buvo parodomas kaip pavyzdys Lietuvos mastu, nes R. Karbauskis nesurado argumentų nei uždarymo klausimais, nei visais kitais, o tuo tarpu P. Urbšys ėjo su LVŽS sąrašu.
– Kaip atrodė tas dėmesys? Daugiau reklamos spaudoje, tiesioginiai susitikimai, ekskursijos?
– Tikrai žinau, kad buvo organizuojamos ekskursijos iš Panevėžio į Naisius „Agrokoncerno“ autobusu, tai niekam ne paslaptis, bent jau „Agrokoncerno“ lipdukai buvo užklijuoti ant šono. Ar autobusai „Agrokoncerno“, ar kažkieno išnuomoti, negaliu konstatuoti.
– Ką pasakytumėte tiems, kurie sako, kad R. Karbauskis kuria pasaulį pagal save?
– Nesu senbuvis partijoje, negaliu konstatuoti, nes su šiuo asmeniu asmeniškai esu mažai bendravęs, bet pasakysiu atvirai: liguistas požiūris į alkoholį ir kalbėjimas apie jo žalą, šiandien jau ne vienam žmogui Lietuvoje yra įgrisęs ir atsibodęs. Tai, ką jis daro, yra gerai – gerai, kad finansuoja kultūros renginius, leidžia spaudą, bet kai kurie dalykai yra stipriai perlenkti.
– Ką jis nori padaryti Lietuvoje?
– Galbūt tai galima pasakyti iš to, kas bandoma padaryti Naisiuose: aš Dievas, o jūs klausykit Dievo. Panevėžio skyrius turbūt buvo pirmasis skyrius Lietuvoje, kuris nepakluso jo nurodymams, įsakymams elgtis taip, o ne kitaip. Manau, kad tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl reikia skyrių naikinti, uždaryti kaip nepaklusnų, prisidengiant manimi ar kitais kolegomis. Kalbu apie 100 žmonių, kurie iki šios dienos nežino, kodėl.
– Ar jūs ir jūsų kolegė G. Umbrasienė esate sulaukę įspėjimų nekalbėti, patylėti?
– Nesu nė karto girdėjęs, kad man kažkas sakytų, skambintų ar kitaip pasakytų, ką kalbėt, ko nekalbėt. Tačiau tas purvas, į kurį aš su kolegomis esame įtraukti, traukiami, kilęs iš jų. Dabar jie patys tokiame pačiame purve, į kurį bando įtraukti kitus.
