Tokia problema užklupo naująjį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, kuris šią savaitę paskelbė viešą viceministro ir patarėjo atranką. Pastaroji pareigybė atsilaisvino, kai iš ministerijos pasitraukė Artūras Mažrimas.
Už korupciją buvęs atsakingas ministro patarėjas skubiai atsistatydino po to, kai žiniasklaida pranešė, kad beveik prieš dešimt metų jis kazino pralošė apie 300 tūkst. litų.
Bet A.Verygai niekaip nepavyksta rasti ir kandidato į viceministrus, kuris būtų atsakingas už visuomenės sveikatos sritį. Ministras portalui lrytas.lt pripažino, kad kalbino daugybę žmonių užimti šį postą, tačiau jie dėl įvairių priežasčių atsisakė. „Sudėtinga rasti žmonių“, – nuleido rankas ministras.
Anot A.Verygos, vieniems esą netiko atlyginimas, kitiems – atstumas iki darbo.
Be to, pripažino ministras, kai kurie jo surasti pretendentai siūlymo atsisakė dėl saugumo, nes darbas gali būti laikinas. „Man reikia kompetetingų žmonių, o tokie turi rimtus darbus ir nedrįsta rizikuoti dabartine savo karjera. Nes viceministras ar patarėjas ateina su ministru ir išeina su ministru“, – kilusius sunkumus buriant komandą pripažino ministras.
A.Verygos teigimu, sprendimo skelbti viešą kandidatų atranką jis esą nederino nei su premjeru Sauliumi Skverneliu, nei su jį į ministrus delegavusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovybe.
Politikos naujokas sutiko, kad paskelbta vieša kandidatų atranka gali būti traktuojama ne tik kaip pažangi naujovė, bet ir kaip patvirtinimas, jog „valstiečiai“ į valdžią įsiveržė nepasiruošę ir neturėdami kompetentingų žmonių.
Galbūt dėl to ir buvo bandoma prisidengti šūkiais apie profesionalus? „Aišku, galima ir taip interpretuoti. Tokių žmonių, kokių man konkrečiai reikia, partijoje nematau. Jei būčiau matęs, būčiau pasikvietęs“, – pripažino partijai nepriklausantis A.Veryga.
Akivaizdu ir tai, kad net iš anksto, dar prieš Seimo rinkimus, kandidatais į ministrus įvardyti politikai neturėjo subūrę komandų. „Aš turiu labai platų ratą pažįstamų žmonių, kuriuos galima pasitelkti kaip ekspertus, klausti jų nuomonės, įtraukti į darbo grupes. Nemažai žmonių, kuriuos aš kviečiau į komandą, pasižadėjo talkinti, bet kitokia forma. Dalyvaudami, bet neidami tiesiogiai į konkrečias pozicijas. Tai nereiškia, kad aš nepažįstu tinkamų žmonių, neturiu kolegų, kuriais galėčiau pasitikėti. Bet jie nenori eiti į politiką“, – teisinosi ministerijos vadovas.
A.Veryga pripažino, kad buvo svarstoma ir galimybė į ministerijos vadovybę pakviesti joje anksčiau dirbusių politikų, tačiau to atsisakyta. „Vis dėlto norėjom šviežio požiūrio, žmonių be institucinės patirties. Galima tame įžvelgti ir pliusų, ir minusų, bet tai sistemai išeitų į naudą. Tikiuosi, kad pasiteisins ir vieša atranka, kuri užtikrins didesnę kandidatų įvairovę“, – vylėsi ministras.
Technokratais vadinamiems naujiesiems ministrams gana sunkiai klostėsi suburti komandas, o ir jos – gana margos. Krenta į akis tai, kad šįkart į jas susibūrė nemažai tose ministerijose jau dirbusių valstybės tarnautojų, persivadinusių politikais.
Tarp viceministrų yra ne tik valdančiųjų partijų atstovų, bet ir legionierių iš kitų partijų. Pritrūkus kadrų į aukštus postus buvo sodinami ir gana karikatūriškai atrodantys veikėjai iš tolimojo atsarginių suolo.
