Kol Seimo Kultūros komiteto vadovas teisinosi dėl mašinų, jų išperkamosios nuomos ir ištremtos šeimos, jo bendražygiai toliau netrukdomi planavo Lietuvos žmonių gyvenimą.
Tie planai – didingi. Net dėl kuklesnių užmojų 2009-ųjų sausį minia daužė Seimo langus. O dabar – jokių akmenų, nors Lietuva pajudėjo prie rekordinės pajamų mokesčių naštos, kuri pagal sumanymą sieks net 55 procentus. Ką jau ten A.Kubilius su savo naktiniu mokesčių perversmu. Naujieji ramiai suvienodins „Sodros“ įmokas, o dirbančius su verslo liudijimais suries į ožio ragą.
Žiūriu, kodėl ta mano kirpėja tokia nelaiminga, o ji paaiškina turinti branginti paslaugas, nes mokesčiai per mėnesį jai padidėjo net 80 eurų. Ir tai – tik visų užmojų pradžia.
Ruoškimės maksimaliam visų pajamų apmokestinimui. Įsodrinkime dar likusius ir vis dar dirbančius tėvynėje lietuvius!
Norėdamas bet šiek tiek paguosti kirpėją papasakojau jai apie vieną istorinį tipelį, kurio pavardė tapo bendriniu žodžiu. Vieną žiemą horizonte nuo paplūdimio pamatęs įspūdingų formų salą paklausiau seišeliškių, kaip ji vadinasi. Sako, taigi čia Siluetas. Tas nelemtas prancūzas, mokesčiais apkrovęs tautą ir kolonijas taip, kad visi cypė.
Generalinis kontrolierius Etienne’as de Silhouette’as XVIII amžiuje įsismaginęs apmokestino visą prabangą, reikėjo mokėti duoklę, net jei turėjai gražesnes duris ar langus; paskui jis liepė lydyti sidabrą bei auksą ir atiduoti į iždą.
Tai buvo našiai žiauri akcija, o biurokrato vardas tapo šykštumo ir skurdo simboliu.
Kaip tik tuo metu Prancūzijoje paplito juodo popieriaus karpiniai, kuriuose buvo galima užfiksuoti save profiliu.
Tokios pigios asmenukės tiems, kurie neįpirko skulptoriaus ar dailininko paslaugų. Tuos karpinius tauta pavadino siluetais.
Gal jau metas mums tą prancūzišką terminą sulietuvinti? Kandidatų tikrai nepritrūksime.
