„Visi suprantame, kurie dirbame su kaimiškomis vietovėmis, ką
tai reiškia, kokia tų žmonių (kaimo laiškininkų –
BNS) funkcija. (...) Jiems (Lietuvos paštui – BNS) nerūpi tai.
(...) Paštas daro tai, kas jiems reikalinga. Bet mes, valstybė, kaip
jo steigėjas, turime suprati, kiek mums tai priimtina galvojant apie
tuos žmones, kuriuos mes atstovaujame. (...) Šioje situacijoje
turėtume šnekėti apie tai, ar iš viso galima leisti tokią
reformą, kuri dar didesnį smūgį suduotų kaimui“, –
trečiadienį frakcijos posėdyje, kuriame Lietuvos pašto vadovybė
pristatė planuojamą reformą, pareiškė „valstiečių“ lyderis
Ramūnas Karbauskis.
Jis pasiūlė frakcijai dėl Lietuvos pašto siūlomos reforma
kreiptis į Vyriausybę.
„Frakcija galėtų kreipti į Vyriausybę keldama klausimą, ar
ši reforma iš viso yra įmanoma tokiu principu, kokiu ji planuojama
vykdyti. Čia nėra tik pinigų klausimas. (...) Mes turime pelningą
veikiančią įmonę, kuri nori veikti dar pelningiau – viskas
tvarkoje. Bet ar mes norime, kad tas pelnas būtų uždirbamas tokiu
būdu. Bijau, kad ne“, – pareiškė R.Karbauskis.
Lietuvos pašto vadovai sako, kad tokius parlamentarų siūlymus
vertinti esą anksti.
„Anksti vertinti, sulauksime pasiūlymų ar kreipimosi ir tada
žiūrėsime“, – po posėdžio teigė Lietuvos pašto Verslo vystymo
departamento vadovas Mikas Jovaišas.
Pasak jo, paštininkai, turintys 0,65 etato, dabar vidutiniškai
uždirba apie 260 eurų, o po reformos gautų iki 399-483 eurus.
Frakcijoje jis taip pat pabrėžė, kad vidutiniškai kaime paštai
veikia apie 2 valandas.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Tomas Tomilinas BNS
teigė, kad Lietuvos paštas paprašytas pateikti konkretesnius
reformos būtinumą pagrindžiančius skaičius.
„Jie turi galimybę pateikti reformos finansinį pagrindimą ir
alternatyvius jos (reformos – BNS) variantus. Pati idėja priartinti
pašto paslaugas prie žmogaus gera, bet svarbiausia yra ne pastatai,
o žmonės, todėl nemanome, kad etatų mažinimas padės priartinti.
Prielaidas darome, kad dėl reformos reikės daugiau etatų. Pastatų
(išlaikymo – BNS) problema galime pritarti, bet žmonių problemą
turi spręsti jautriau ir pasiūlyti kelias alternatyvas. Jeigu
trūksta lėšų algoms kelti, paimkite iš pastatų, iš pelno, o ne
labdarai jį atiduoti. Ir jeigu jie skaičiais įrodys, kad reikalinga
injekcija iš biudžeto, tegu parodo tai ir Vyriausybė spręs, ar
įmanoma. Jeigu nerastume tų galimybių, reforma būtų tesiama“, –
teigė T.Tomilinas.
Jis taip pat sako, kad valdžia galėtų apsispręsti, ar Lietuvos
pašto teikiamas paslaugas laikyti prioritetinėmis ir joms finansuoti
numatyti lėšų ar nustatyti kitą jų finansavimo tvarką.
„Šiandien uždaryti klausimą, kad tai nėra prioritetas mes
negalime“, – BNS tvirtino jis.
Parlamentaras Mindaugas Puidokas per paštų reformos svarstytą
frakcijoje pasiūlė Lietuvos paštui apsvarstyti galimybę reformą
pakoreguoti mišriu modeliu – paslaugas teikti ir mobiliuose, ir
dabartiniuose pašto skyriuose.
Lietuvos paštas sako, kad pertvarkius tinklą kaimuose, paslaugos
žmonėms būtų teikiamos namuose ar mobiliuose pašto skyriuose.
Skaičiuojama, kad investicijos į pertvarką sieks daugiau nei 1 mln.
eurų, o per kelerius metus bus sutaupyta 6,5 mln. eurų sąnaudų.
Lietuvos paštas numato pertvarkyti iš viso 350 stacionarių ir
27 kilnojamus paštus.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 674 pašto skyriai, iš kurių 465 –
kaimo vietovėse.