Panašiai tenka gūžčioti pečiais teisininkams, išvydusiems valstybe valstybėje pasijutusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) šedevrus.
Mat ne tik paprasti agentai, bet ir šios tarnybos vadovai nuolat įrodinėja, kad jiems negalioja jokios taisyklės, net ir nustatytos įstatymų.
Nepatiko jiems ir tai, kad nagrinėdama advokato J.Kozubovskio bylą, su kuria STT išvis neturi nieko bendra, sostinės teisėja L.Gurevičienė jį išteisino, o prokuroro skundą pavadino nevertu dėmesio.
Ir, net neatsiklausęs prokuroro nuomonės, pats STT direktorius S.Urbanavičius suraitė skundą ir iš karto nugabeno jį Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.
Pavartė komisija STT popiergalį, pagūžčiojo pečiais ir atsakė, kad vertinti teisėjų sprendimų ir jų atitikties įstatymams jai nevalia. Nėra tokių įgaliojimų.
Ir dar bakstelėjo, kad pati STT nesugebėjo paaiškinti, kaip teisėja galėjo pažeisti drausmę ar etiką.
Kaip čia neprisiminsi, kad ta pati STT tą pačią teisėją L.Gurevičienę beviltiškai mėgina įsprausti į kampą ne pirmą sykį. Pernai vasarą ši patyrusi teisėja gavo tarnybos raštą, kuriame pareikalauta kitos bylos dokumentų ir pagrasinta bauda, jei STT jų negaus.
Kai teisėja perskaitė tokį ultimatumą, krizenti ėmė net salėje buvę advokatai. Juk visiems žinoma, kad teisėjas yra nepriklausomas ir niekas negali jam nurodinėti, kaip elgtis su byla.
Nieko nauja, kad STT vadovauja įstatymus menkai išmanantys pareigūnai. Kitaip juk viena po kitos nebliūkštų jų sukurptos bylos.
O kodėl tarnyba taip atkakliai, nors ir neteisėtai, pradėjo spausti teisėjus, irgi galima nesunkiai nuspėti.
Kad bent viena kita byla daugiau laimėtų ir statistika nebūtų tokia apgailėtina kaip dabar.