Sovietinę tvarką primenanti savivaldybių idėja – pasmerkta žlugti

Savivaldybės sumanė, kaip išspręsti specialistų regionuose trūkumo problemą, – pasiūlė įpareigoti valstybės lėšomis studijas baigusius aukštųjų mokyklų absolventus trejus ar net penkerius metus atidirbti kuriame nors rajone. Jei jie nesutiktų, turėtų sugrąžinti jų studijoms valstybės skirtas lėšas.

Eurokomisaras V.Andriukaitis dabar kartoja tai, ką siūlė dar dirbdamas sveikatos apsaugos ministru, – baigiančius studijas medikus būtų galima nukreipti rezidentūrą atlikti į rajonų ligonines.<br>D.Umbraso nuotr.
Eurokomisaras V.Andriukaitis dabar kartoja tai, ką siūlė dar dirbdamas sveikatos apsaugos ministru, – baigiančius studijas medikus būtų galima nukreipti rezidentūrą atlikti į rajonų ligonines.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Laiko ženklai“ („Lietuvos rytas“)

Feb 1, 2017, 5:18 AM, atnaujinta Apr 11, 2017, 1:54 AM

Šis Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymas aiškiai primena sovietinę specialistų paskyrimo tvarką, todėl pirmiausia kiltų klausimas, kaip tai dera su demokratinės valstybės principais.

Premjeras S.Skvernelis, viena vertus, pareiškė, kad pritaria savivaldybių pasiūlymui, kita vertus, pridūrė, jog tiesioginiai paskyrimai demokratinėje valstybėje sunkiai įsivaizduojami.

Panašiai apie šį sumanymą kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė bei vidaus reikalų ministras E.Misiūnas.

Kaip tai suprasti? Matyt, svarstoma, kaip būtų galima įpareigoti absolventus atidirbti regionuose, bet ne tiesiogiai verčiant tai daryti, o tarsi savo valia, kaip būdavo juokaujama sovietinėje kariuomenėje, savanoriškai priverstinai.

Aišku, grąžinti sovietinės paskyrimų tvarkos, net ir labai jos ilgintis, neįmanoma.

Mokslus baigęs jaunimas tiesiog atsisakys važiuoti į paskyrimo vietas, o prievartos mechanizmas nėra numatytas ir net jei tokie įstatymai būtų priimti, vargu ar jie atitiktų Konstituciją.

Juk 48 Konstitucijos straipsnis skelbia, kad „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“ ir „priverčiamasis darbas draudžiamas“.

Be abejo, kai kuriais atvejais gal ir galimos išimtys, bet tikrai nebus taip, kad valstybė po studijų absolventams nurodys, kur jie turi vykti dirbti, o jie klusniai vykdys tokį nurodymą.

Kyla klausimas, kaip prievolė kurį laiką atidirbti už įgytą išsilavinimą atitiktų „valstiečių“ planus siekti, kad ateityje už mokslą šalies aukštosiose mokyklose niekam nereikėtų mokėti.

Darbas provincijoje pagal paskyrimą vis dėlto reikštų savotišką atsidėkojimą už studijas.

Bet ar iš tiesų už mokslus patys nemokėję aukštųjų mokyklų absolventai skolingi valstybei?

Švietimas finansuojamas mokesčių mokėtojų pinigais, vadinasi, savo vaikų studijas netiesiogiai apmoka tėvai. Galima kalbėti tik apie jaunosios kartos skolą visuomenei, bet tai jau daugiau moralės, o ne teisės sritis.

Kita vertus, negalima nematyti ir problemų, kurios verčia savivaldybes prašyti valstybės joms atsiųsti specialistų. Rajonų merai skundžiasi, kad regionuose vis labiau trūksta gydytojų, architektų, ekonomistų, inžinierių, meno darbuotojų ir net mokytojų.

Suprantama, ir valstybė, ir pačios savivaldybės privalo pasirūpinti, kad regionai nebūtų palikti merdėti.

Jaunų specialistų provincijai verkiant reikia, antraip ten gyvenantys žmonės nesulauktų medikų pagalbos, neturėtų kur lavinti vaikų, neliktų kam prižiūrėti miestelių ir kaimų infrastruktūros.

Tačiau jei aukštųjų mokyklų absolventai laisva valia nenori vykti dirbti į provinciją, vadinasi, savivaldybės nesugeba pasiūlyti jiems konkurencingų darbo sąlygų. Kaip tai padaryti?

Labiausiai trūkstamų specialybių absolventus galima vilioti žadant jiems savivaldybių pagalbą apsirūpinant būstu, geras profesinio tobulėjimo ir karjeros galimybes, atlyginimų priedus.

Žinoma, tam reikia nemenkų papildomų lėšų, be to, finansinio skatinimo programos neatsiranda per dieną. Todėl gal ir įmanoma sugalvoti greitesnių būdų, kaip netaikant prievartos metodų vis dėlto dalį aukštųjų mokyklų absolventų nukreipti į regionus, taip užlopant didžiausias specialistų stygiaus spragas.

Eurokomisaras V.Andriukaitis dabar kartoja tai, ką siūlė dar dirbdamas sveikatos apsaugos ministru, – baigiančius studijas medikus būtų galima nukreipti rezidentūrą atlikti į rajonų ligonines.

Tai nepažeistų žmogaus laisvo pasirinkimo principų, nes universitetai turi teisę paskirti savo auklėtiniams praktinių įgūdžių įgijimo vietas. Aišku, rezidentai turėtų ką veikti rajonuose, bet pirmiausia būtina, kad ten dirbtų ir daug praktinės patirties turintys gydytojai, galintys pamokyti jaunus kolegas, o jų tokiose ligoninėse labiausiai ir trūksta.

Rezidentūra – tik medikų praktinio rengimo studijos, todėl kitų jaunų specialistų tokiu būdu neįmanoma nukreipti į regionus.

Tačiau yra ir kitų visoms specialybėms tinkamų specialistų pritraukimo būdų.

Antai Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R.Dargis pasiūlė savivaldybėms finansiškai remti trūkstamų specialybių studentus. Netgi jei jaunuolis studijuotų valstybės sąskaita, savivaldybė gali jam mokėti stipendiją sudariusi sutartį, kad baigęs mokslus jis grįš bent sutartam laikui dirbti į finansinio rėmėjo teritoriją.

Tokios sutartys galėtų būti ir trišalės, įtraukiančios ir aukštąsias mokyklas, kurioms būtų lengviau orientuotis, kiek ir kokių specialybių studentų tikslinga rengti.

Šitaip nukreipiant jaunus specialistus į savivaldybes nebūtų galima įžvelgti jokių teisių varžymo ar prievartos, nes sutartys būtų sudaromas laisva valia, be to, turėtų teisinio dokumento galą – nesilaikant sutartų sąlygų, būtų numatytos sankcijos.

Matyt, tokiu keliu ir reikėtų eiti, o ne samprotauti apie šiais laikais nerealią priemonę – privalomus paskyrimus po studijų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.