„Apie negeroves Lietuvos kalėjimų sistemoje girdime jau daug
metų, tad gal ponios Rasos pranešimas apie Kauno tardymo
izoliatorių parodo ir kitų kalėjimų tikrąjį gyvenimo veidą?
Dažnai tokio pobūdžio informacijos be pranešėjų net neįmanoma
sužinoti ir tai yra vienintelis būdas išjudinti įsišaknijusius
bičiulių ir giminių tinklus“, – BNS penktadienį
sakė S.Muravjovas.
„Tikiuosi, kad šis atvejis taip pat paskatins mūsų seimūnus
jau šį pavasarį užtikrinti geresnę pranešėjų apsaugą bei iš
esmės peržiūrėti, kaip šiuo metu veikia įvairios „karštosios
linijos“. Dauguma jų tinkamai neapsaugo žmonių tapatybės ir
pateiktos informacijos“, – pridūrė jis.
Taip S.Muravjovas vertino institucijų sprendimus tirti galimus
pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje, tą atsisakius daryti
teisėsaugai.
Situaciją nagrinės Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės
kontrolė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Jos tirs
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktą informaciją.
Pati STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl
piktnaudžiavimo Kauno tardymo izoliatoriuje pagal jo darbuotojos,
Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkės Rasos Kazėnienės
pareiškimą. Pareigūnė šį sprendimą yra apskundusi prokurorams.
„Ponios Rasos istorija yra puiki proga parodyti, kaip mes
vertiname pranešėjus Lietuvoje. Akivaizdu, kad į jos pateiktą
informaciją turi būti sureaguota. Džiaugiuosi, kad jau pradėti
tyrimai. Žinant, kad Lietuvoje daug kas nedrįsta pranešti apie
korupciją darbe, kiekviena tokia į viešumą išėjusi istorija yra
aukso vertės. Juk, jei ponios Rasos teiginiai pasitvirtintų net iš
dalies, galime užkirsti kelią tolimesniems pažeidimams ir Lietuvoje
sukurti gerąjį pavyzdį kitiems, kurie dabar netiki, kad pranešti
verta“, – sakė S.Muravjovas.
Be kitų dalykų, kontrolės institucijos nagrinės viešųjų
pirkimų pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje, taip pat galimus
viešųjų ir privačių interesų konfliktus ir neefektyvų
valstybės turto naudojimą.