Prie didelio užšalusio tvenkinio susirinkę moksleiviai smalsiai stebėjo tariamo skęstančiojo ir tikro gelbėtojo veiksmus. Juos komentavo ugniagesių 1-osios komandos viršininko pavaduotojas Povilas Alaburda.
Skęstančiojo vaidmenį atliko profesionalus naras.
Iš pradžių ugniagesiai lede, kurio storis per 20 cm, išpjovė eketę, pasiruošė gelbėjimo priemones.
Ugniagesių gelbėtojų statistika šiurpina: imtąsi prevencinių veiksmų
P.Alaburda teigė, jog, pamačius skęstantį žmogų, jokiu būdu nereikėtų panikuoti, o jį gelbėti galima tik įvertinus galimybes, antraip gali įvykti dar didesnė nelaimė.
Gelbėtojai priminė, jog pirmiausia reikėtų paskambinti telefonu 112 ir iškviesti pagalbą, o po to jau žiūrėti, ar įmanoma padėti.
P.Alaburda sakė, kai žmonės neįvertina savo jėgų, tenka gelbėti ir skęstantįjį, ir jam į pagalbą puolusį žmogų.
Skęstančiojo negalima traukti plikomis rankomis, nes vandenyje atsidūręs panikos apimtas žmogus gelbėtoją gali įsitraukti kartu.
Prie į bėdą pakliuvusio žmogaus reikia artintis šliaužiant ir paduoti jam kokį nors daiktą (šaką, lazdą ir pan.).
Lediniame vandenyje žmogus gali išgyventi 15–20 minučių.
„Ledas laikomas saugiu, jei jis būna mėlyno atspalvio. Pavojingas jis būna gelsvo ar balto atspalvio. Vieną žmogų išlaiko 7 cm storio ledas“, – moksleiviams pasakojo P.Alaburda.
Į eketę pūkštelėjęs naras pademonstravo, kaip galima išsiropšti iš vandens naudojantis smaigais, kuriuos privalo turėti žvejai.
Mokiniai stebėjo, kaip kitas gelbėtojas, šliauždamas prie eketės „skęstančiajam“ numetė gelbėjimosi ratą, po to gelbėjo specialiomis rogėmis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet 22 kartus ugniagesiai dirbo vandenyje ir ant ledo. Tai yra 83,3 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Buvo ištraukti 6 skenduoliai (pernai – 1) bei išgelbėti 2 gyventojai. ˙