„Tobulinama toliau paraiška pagal ekspertų rekomendacijas ir pastabas, mes turime patvirtinti kultūros strategiją artimiausioje taryboje ir dar kartą taryba turi fiksuoti palaikymą tai kultūros sostinei“, – BNS sakė Kauno vicemeras Simonas Kairys.
Kaunas rengia dešimtmečio kultūros strategiją, ji bus svarstoma vasario 7-ąją vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio, uostamiestis penktadienį baigė rengti savo kultūros strategiją iki 2030 metų.
„Pagrindinis darbas yra darbas su paraiška, ji jau yra beveik pabaigta“, – sakė N.Lendraitis.
Pasak jo, Klaipėdos paraiška, palyginti su pradiniu variantu, teiktu pirmajame atrankos etape, gerokai pasikeitė.
„Manau, kad (pasikeitimų – BNS) bus ir gana daug, nes mes per tą laikotarpį lygiagrečiai rengdami strategiją išgryninome tam tikras kultūros lauko problemines sritis, parinkome jų sprendimo būdus. Mūsų strategija visiškai koreliuoja su Europos kultūros sostinės paraiška“, – sakė savivaldybės atstovas.
Kauno parengtoje kultūros strategijoje taip pat numatyta, kaip jos tikslus atlieps Europos kultūros sostinės renginiai.
Viešai paskelbtoje strategijoje aptariami Kauno privalumai ir trūkumai. Jos rengėjų vertinimu, Kaunas neišnaudoja visų kūrybinio sektoriaus galimybių.
„Kauno kultūros infrastruktūra, meninių veiklų įvairovė bei platus profesionalų rengimo tinklas įvairiuose universitetuose leistų sukurti daug didesnę ekonominę ir socialinę naudą miestui, tačiau maži kultūros sektoriaus darbo užmokesčiai, kūrybinių verslų pradžiai tinkamų biurų stoka, jaunimui patrauklios laisvalaikio kultūros stygius lemia, jog sunku pritraukti kvalifikuotus darbuotojus“, – rašoma strategijoje.
Joje taip pat nurodoma, kad dėl kultūros darbuotojų žinių ir motyvacijos stokos nesistengiama pritraukti naujų auditorijų kultūros ir meno projektams, o dauguma renginių orientuoti į nuolatinius kultūros vartotojus.
Regėjai atkreipia dėmesį, kad muziejai ne iki galo pritaikyti neįgaliesiems ir šeimoms su mažais vaikais. Be to, kultūros renginiai ne visiems gyventojams prieinami dėl ekonominių priežasčių, jie labai centralizuoti, koncentruojasi miesto centre, rečiau apimdami kitus rajonus.
Mieste taip pat trūksta informacijos, palengvinančios orientavimąsi, padedančios rasti įdomius kultūrinius objektus.
Nors strategijoje kalbama apie Kauno architektūrinį išskirtinumą, pripažįstama, kad daugumos modernistinio laikotarpio pastatų, kurie yra išskirtiniai tarptautiniu mastu, būklė blogėja.
„Reikšmingiausi visuomeniniai pastatai – Kauno centrinis paštas, „Pienocentro“ rūmai, „Pažangos“ rūmai, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurie šiuo metu tuštėja, turi akivaizdų potencialą atsinaujinti kultūrinėmis ir kūrybinėmis iniciatyvomis. Tad būtina diskutuoti dėl pastatų renovacijos ir panaudojimo su jų valdytojais“, – teigiama strategijoje.
Klaipėdos strategija bus svarstoma komitetuose, taryba dėl jos balsuos vasario pabaigoje vyksiančiame posėdyje. Kauno strategiją komitetams rengiamasi pristatyti pirmadienį.
Savo patikslintas paraiškas Kaunas ir Klaipėda turi pateikti iki vasario 28 dienos. Kovo mėnesį į abu miestus atvyks ekspertai, jie kovo 29 dieną paskelbs, kuris iš dviejų finalininkų taps 2022-ųjų Europos kultūros sostine.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais Europos kultūros sostinėmis galės tapti po vieną Lietuvos ir Liuksemburgo miestą.
2009 metais Europos kultūros sostine buvo Vilnius. Tais metais Lietuvą ištiko ekonominė krizė, o pati programa sulaukė prieštaringų vertinimų.
