„Tobulinama toliau paraiška pagal ekspertų rekomendacijas ir
pastabas, mes turime patvirtinti kultūros strategiją artimiausioje
taryboje ir dar kartą taryba turi fiksuoti palaikymą tai kultūros
sostinei“, – BNS sakė Kauno vicemeras Simonas Kairys.
Kaunas rengia dešimtmečio kultūros strategiją, ji bus
svarstoma vasario 7-ąją vyksiančiame savivaldybės tarybos
posėdyje.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo
Narūno Lendraičio, uostamiestis penktadienį baigė rengti savo
kultūros strategiją iki 2030 metų.
„Pagrindinis darbas yra darbas su paraiška, ji jau yra beveik
pabaigta“, – sakė N.Lendraitis.
Pasak jo, Klaipėdos paraiška, palyginti su pradiniu variantu,
teiktu pirmajame atrankos etape, gerokai pasikeitė.
„Manau, kad (pasikeitimų – BNS) bus ir gana daug, nes mes per
tą laikotarpį lygiagrečiai rengdami strategiją išgryninome tam
tikras kultūros lauko problemines sritis, parinkome jų sprendimo
būdus. Mūsų strategija visiškai koreliuoja su Europos kultūros
sostinės paraiška“, – sakė savivaldybės atstovas.
Kauno parengtoje kultūros strategijoje taip pat numatyta, kaip
jos tikslus atlieps Europos kultūros sostinės renginiai.
Viešai paskelbtoje strategijoje aptariami Kauno privalumai ir
trūkumai. Jos rengėjų vertinimu, Kaunas neišnaudoja visų
kūrybinio sektoriaus galimybių.
„Kauno kultūros infrastruktūra, meninių veiklų įvairovė
bei platus profesionalų rengimo tinklas įvairiuose universitetuose
leistų sukurti daug didesnę ekonominę ir socialinę naudą miestui,
tačiau maži kultūros sektoriaus darbo užmokesčiai, kūrybinių
verslų pradžiai tinkamų biurų stoka, jaunimui patrauklios
laisvalaikio kultūros stygius lemia, jog sunku pritraukti
kvalifikuotus darbuotojus“, – rašoma strategijoje.
Joje taip pat nurodoma, kad dėl kultūros darbuotojų žinių ir
motyvacijos stokos nesistengiama pritraukti naujų auditorijų
kultūros ir meno projektams, o dauguma renginių orientuoti į
nuolatinius kultūros vartotojus.
Regėjai atkreipia dėmesį, kad muziejai ne iki galo pritaikyti
neįgaliesiems ir šeimoms su mažais vaikais. Be to, kultūros
renginiai ne visiems gyventojams prieinami dėl ekonominių
priežasčių, jie labai centralizuoti, koncentruojasi miesto centre,
rečiau apimdami kitus rajonus.
Mieste taip pat trūksta informacijos, palengvinančios
orientavimąsi, padedančios rasti įdomius kultūrinius objektus.
Nors strategijoje kalbama apie Kauno architektūrinį
išskirtinumą, pripažįstama, kad daugumos modernistinio laikotarpio
pastatų, kurie yra išskirtiniai tarptautiniu mastu, būklė
blogėja.
„Reikšmingiausi visuomeniniai pastatai – Kauno centrinis
paštas, „Pienocentro“ rūmai, „Pažangos“ rūmai, Prekybos,
pramonės ir amatų rūmai, kurie šiuo metu tuštėja, turi
akivaizdų potencialą atsinaujinti kultūrinėmis ir kūrybinėmis
iniciatyvomis. Tad būtina diskutuoti dėl pastatų renovacijos ir
panaudojimo su jų valdytojais“, – teigiama strategijoje.
Klaipėdos strategija bus svarstoma komitetuose, taryba dėl jos
balsuos vasario pabaigoje vyksiančiame posėdyje. Kauno strategiją
komitetams rengiamasi pristatyti pirmadienį.
Savo patikslintas paraiškas Kaunas ir Klaipėda turi pateikti iki
vasario 28 dienos. Kovo mėnesį į abu miestus atvyks ekspertai, jie
kovo 29 dieną paskelbs, kuris iš dviejų finalininkų taps
2022-ųjų Europos kultūros sostine.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau
kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022
metais Europos kultūros sostinėmis galės tapti po vieną Lietuvos
ir Liuksemburgo miestą.
2009 metais Europos kultūros sostine buvo Vilnius. Tais metais
Lietuvą ištiko ekonominė krizė, o pati programa sulaukė
prieštaringų vertinimų.