Pasak jos, aukštojo mokslo tinklo pertvarka nėra „tikslas pats savaime“. Ji teigia, kad tai yra siekis reaguojant į dabartinę situaciją ir kylančius iššūkius objektyviai pertvarkyti švietimo sistemą.
Iššūkių apstu
Kaip didžiausius kylančius iššūkius ministrė įvardijo drastišką studentų mažėjimą ir prielaidas, kad studentų skaičius ir toliau kris iki 2025-ųjų metų.
„Studentų, moksleivių skaičiaus kritimas, jis vyksta. Demografiškai norime ar ne, jis vyks iki 2025-ųjų metų. Mes galime kalbėti, kad galima padidinti tą moksleivių ir studentų skaičių, tikriausiai kito kelio, kaip tik prisivežant iš kitų šalių nėra. Tačiau kritimas yra toks, kad tikriausiai taip daug ir taip greitai nepritrauksime, bet tai nereiškia, kad neturime dirbti ta kryptimi“, – kalbėjo ministrė.
Ji taip pat teigė, kad dar vienas iššūkis – netolygi darbo rinkos ir šalies poreikių netenkinanti studijų ir profesinio rengimo kokybė. Pasak ministrės, apie šiuo metu apie 70 proc. abiturientų renkasi aukštąjį mokslą, bet šis skaičius koreliuoja su tuo, kiek baigusiųjų dirba darbą, kuriam nėra reikalingas aukštasis išsilavinimas.
Problemų švietimo sistemoje taip pat kelia nelygus aukštojo mokslo prieinamumas atskiroms socialinėms grupėms, nepajėgumas konkuruoti dėl studentų, nepatenkinamas tyrėjų ir dėstytojų darbo užmokestis, neužtikrinamas žmonių išteklių atnaujinimas, valstybės turto valdymo, investicijų ir finansavimo neefektyvumas ir kt.
„Švietimas yra viena iš viešojo sektoriaus dalių ir jis neveikia, jau nekalbant apie kokybę, šia prasme labai efektyviai. Atlyginimai yra menki, karjera tiek mokytojo, tiek tyrėjo, tiek dėstytojo nėra patraukli.
Jeigu nieko nedarysime, leisime kai kurioms institucijoms numirti, tai valstybei kainuos nemažai, mes prarasime daug laiko ir turto“, – liberalams teigė švietimo ir mokslo ministrė.
Parlamentarai turėjo klausimų
Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas juokavo, kad kaip ne švietimo ekspertui, ministrės kalba kylančius iššūkius ir jų sprendimo būdus, skamba gražiai.
„Ar jūs turėsite aiškią viziją ir lyderystę šitoje srityje, ar jūs lauksite lyderystės iš apačios, kaip pavyzdžiui mes dabar stebime įdomią iniciatyvą, dviejų ne tame pačiame mieste esančių universitetų, LEU ir VDU jungimąsi“, – ministrės paklausė Gintaras Steponavičius.
Ministrė į tokį Seimo nario klausimą atsakė, kad lyderystės ėmėsi Vyriausybė ir tai nėra tik Švietimo ir mokslo ministerijos projektas, nes tai susiję ne vien su švietimo sritimi. „ŠMM yra pavesta koordinuoti, kas buvo išsakyta premjero laiške ir kreipimesi į visas suinteresuotas šalis. Visos alternatyvos, visi siūlymai bus vertinami pagal numatytus kriterijus, tai yra kokybė, efektyvumas, valstybės poreikių tenkinimas, regiono poreikių tenkinimas.
Be jokios abejonės, manau, kad Vyriausybė jau pademonstravo lyderystę kviesdama išsakyti siūlymus, numatydama siūlymų vertinimą ir teikdama planą tolesniam įgyvendinimui“, – sakė J.Petrauskienė.
Ji sakė, kad dėl įvairių su universitetų susijungimų susijusių sprendimų, bus kreipiamasi į Seimą.
Taip pat pabrėžė, kad iki vasario 20-osios, kai suinteresuotos grupės gali pateikti siūlymus dėl pertvarkos, į kokius nors klausimus atsakyti yra sunku. Seimo nario Vitalijaus Gailiaus paklausta, ar universitetai yra paruošę namų darbus, reikalingus pertvarkai ir galimam susijungimui, ministrė atsakė LEU ir VDU pavyzdžiu, kurie susijungimo darbus pradėjo jau prieš porą metų ir pirmadienį žengė esminį žingsnį – pasirašė integracijos sutartį.
