„Aš savęs nelaikau neįgalia, kol to neprimena. Manau, negalia padeda, daug išmokė. Turint negalią turi lavinti savo mastymą, kaip įveikti tam tikras kliūtis. Tas kūrybinis mąstymas padeda darbe. Jau turiu įgūdžius pamatyti įvairias išeitis iš įvairių situacijų. Turiu ne tik planą A, B ir C – abėcėlėje daug raidžių. Skatinu žmones žiūrėti, kad neišsipildžius planui A, rankos nenusvirtų“, – pasakojo I. Zabulionytė.
Irma stengiasi gyvenimo džiaugsmo įpūsti ir kartais visai palaužtoms moterims. Į šeimos namus Panevėžyje buvo atvežta ir subadyta motina su dviem kūdikiais, ir moterys, kurios buvo smaugiamos, daužomos, joms grasinta. Moterys bėga ir nuo tokių vyrų, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo blogi, ūkininkauja, negeria, bet pasiklausius moterų istorijų, kaip prieš jas smurtaujama, kaip sako Irma, net ausys linksta.
Šeimos namuose prisiglaudusi Vilma žino, kas yra smurtas ir akla meilė. Apie jos skaudžią patirtį būtų galima susukti siaubo filmą, tačiau ji pati norėtų susukti filmą apie Žemėje gyvenantį angelą. Taip ji vadina Irmą. Karšto ir šalto mačiusi moteris atvira – savi apginti nesugebėjo. Nors šeimos namuose apsaugos nėra, moterys žino – čia yra Irmutė. Ir nors sunku patikėti, ji kartais stoja skersai kelio savo žmonos susigrąžinti įsiveržusiems vyrams.
„Gal manęs čia ir nebūtų, nebevaikščiočiau ant šitos Žemelės, nes turėjau tokį sugyventinį, kuris labai smurtavo, pakeldavo ranką, paslėpęs veždavo. Irmutė mane apgynė, kiek kartų jis čia ėjo, tiek kartų varė. Atrodo mažutis, gležnutis žmogus, o baisiau už tikrą vyrą“, – savo patirtį pasakojo šeimos namuose gyvenanti Vilma.
Užuovėją šeimos namuose radusių moterų istorijos skaudžios, tikros klaidų virtinės, tačiau jų čia niekas neteisia. Ne viena čia gyvenanti moteris dėkoja Irmai už išgelbėtą ne tik savo, bet ir vaikų gyvybę. Vien stogas virš galvos, šiltas patalas ir karštas maistas pradėti gyvenimą iš naujo vargu ar įkvėptų, tačiau moterys vieningai tikina, kad Irma joms ir morališkai padeda suprasti, kad jos vertos žymiai daugiau, nei anksčiau turėjo.
Jeigu kam atrodo, kad per ilga nosis, per trumpos kojos ar kiti išsigalvoti defektai trukdo gyventi, sveiko požiūrio į save ir į gyvenimą verta mokytis iš Irmos.
„Gali pažvelgti ir iš kitos pusės. Visi vienodi, o aš skirtinga ir tuo ypatinga. Žmones sunku atsiminti, bet mane visi atsimena. Negalia moko kūrybiškai žiūrėti į aplinką“, – pasakojo šeimos namų vadovė I. Zabulionytė.
Moteris vairuoja automobilį, baigė universitetą ir metus savanoriavo Italijoje. Irma gyvena visavertį gyvenimą, geba pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Per metus šeimos namuose užuovėją randą apie 80 moterų su vaikais, čia kasdien pamaitinami pusė šimto varguolių, o po pamokų čia susirenka vaikai iš socialinės rizikos šeimų. Oficialus Irmos atlyginimas – pusė minimumo. O jeigu paklausi, kiek jai metų, ji atsakys: 22-ji, o visi kiti – patirtis.
Gal ir jūs žinote žmonių, kurių gerų darbų istorijas turėtų išgirsti visa Lietuva? Pasidalinkite! Rašykite mums adresu gerizmones@lrytas.lt
