Apie tai, kad jaunuoliai, kurių pamokose mokytojai nematydavo, ne tik sugebėjo baigti devintą klasę, bet ir sėkmingai buvo perkelti į dešimtąją, naujienų portalui lrytas.lt papasakojo Lavoriškių Stepono Batoro gimnazijoje daugiau nei 40 metų fizikos mokytojo darbą dirbęs Rišardas Suchockis. Būtent šios mokyklos vadovė dienyne naikino moksleivių praleistas pamokas ir prastus įvertinimus.
Tyrimo išvadų nesulaukė
Pažymių klastojimu įtariama lenkų gimnazijos Lavoriškėse direktorė išėjo iš darbo savo noru. Ji nesulaukė Vilniaus rajono savivaldybės tyrimo dėl galimo pažymių keitimo pabaigos. Jis pradėtas gavus Švietimo ir mokslo ministerijos išvadas, jog įstaigos vadovė net 24 kartus pakeitė pažymius, negana to, nurodė išduoti pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus moksleiviams, kurie buvo praleidę po aštuonis – devynis šimtus pamokų ir turėjo semestre po keliolika neigiamų pažymių.
Išėjimu iš darbo istorija gali nesibaigti – jei to nepadarys savivaldybė, dėl pažeidimų į prokuratūrą ketina kreiptis Švietimo ir mokslo ministerija.
Tai, kad mokyklos direktorė nusprendė trauktis patvirtino ir Vilniaus rajono švietimo skyriaus vedėja Lilija Andriuškevič: „Vasario antrą dieną buvo gautas iš Anos Ancevič Lavoriškių Stepono Batoro gimnazijos direktorės prašymas, prašė atleisti savo noru nuo vasario septintosios.“
Paklausta, kaip bus su tyrimu, kai vadovė pasitraukė, pašnekovė sakė: „Negaliu atsakyti į šitą klausimą, merės potvarkiu buvo sudaryta komisija ir tyrė tiek Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktas išvadas, tiek savo tyrimą atliko, bet kokios bus išvados, nežinau.“
Tyrimą savivaldybė turi baigti iki vasario 20-tos dienos.
Anot pašnekovės, šioje istorijoje esama svarbių detalių, galimai pateisinančių tokius neatitikimus tarp dokumentų ir elektroninio dienyno duomenų: „Direktorė tuo metu turėjo nedarbingumą, porą mėnesių jos nebuvo įstaigoje. Manome, kad viena iš priežasčių, tiesiog toks aplaidumas pareigose ne tiek direktorės, gal patys mokytojai laiku nesurašė tų pažymių, todėl taip atsitiko, kad vėliau tuos įrašus padarė“, – svarstė ji.
Mokytojas buvo atleistas
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Aidas Aldakauskas teigė, kad direktorės pasirinkta strategija, yra būdas pasitraukti be nuobaudų. „Galima nepripažinti klaidos, kai klastoji duomenis ar net propaguoji „padėkučių“ kultūrą. Tai yra nusižengimas, kuris veda prie baudžiamojo kodekso, jei klastojami duomenys, manau, kad viena iš drausminių nuobaudų yra atleidimas iš darbo.“
Anot jo, tokie veiksmai daro ir didelę finansinę žalą: „Jeigu mokykloje mokosi fiktyvūs mokiniai, o mokykla gauna realius pinigus. Vidutinis mokinio krepšelio dydis Lietuvoje yra maždaug tūkstantis šeši šimtai eurų, o tautinių mažumų ir didesnis... Jei mokinių yra ne vienas, o keliolika, ir taip tęsiasi kelis metus, tai padaroma žala valstybei“, – kalbėjo jis.
Apie klastojamus pažymius prabilęs mokytojas jau kitą dieną buvo atleistas iš darbo. Dėl to jis kreipėsi į teismą.
