„Dėl smurto apibrėžimo visi sutinka, kad taip turi būti ir
viskas“, – po susitikimo žurnalistams sakė Seimo pirmininkas
Viktoras Pranckientis.
Vis dėlto skirtingų visuomeninių organizacijų atstovai
nevienodai vertina per neeilinę Seimo sesiją planuojamų priimti
pataisų dėl smurto prieš vaikus draudimo svarbą.
„Jau ir dabar yra draudžiama mušti, nėra niekur leidimo
mušti, nėra, o jeigu dar bus papildomai numatyta, jeigu bus aiškiai
labai įvardyta – pokyčiai įvyks ne dėl to, kad apibrėšime, kad
negalima, nes esmė yra ar apibrėžti, ar spręsti problemą. Čia
turbūt nesusikalbame, nes dažnai galvojame, kad tai, kaip
apibrėšime, jau iš karto išspręsime problemą. Ne, problemą
išspręsime tada, kai išspręsime jos kilmės priežastis (...).
Vien apibrėžimas žinutę šiek tiek paliks, įgalins galbūt kurti
kitas priemones, tikimės šito rezultato ir dėl to pritariame
apibrėžimui, tikimės, kad tai gali atverti duris, bet visa tai buvo
galima padaryti ir iki šiol“, – aiškino Šeimos instituto
atstovė Jolanta Ramonienė.
Ji pabrėžė, kad kalbėdami apie smurto prieš vaikus vertinimą
visuomenininkai nėra pasidaliję į dvi stovyklas. Tačiau Paramos
vaikams centro psichologė Ieva Daniūnaitė mato didesnę pataisų
reikšmę.
„Man atrodo, yra svarbu apibrėžti visą smurtą: tiek
psichologinį, tiek fizinį, tiek seksualinį, tiek nepriežiūrą,
įskaitant fizines bausmes, nes apibrėžimas įstatyme duoda visiems
žinią: tiek visuomenei, tie tėvams, tiek vaikams, tiek
specialistams – kad tai yra draudžiamas ir netinkamas elgesys.
Jeigu šeima susiduria su sunkumais auklėdama vaikus, ji turi gauti
pagalbą. Man atrodo, tai taip pat didelė pagalba ir atspirtis
tarnyboms, siekiančios apsaugoti vaikus ir teikti pagalbą. Tai yra
kaip rėmas, kai tu žinai, kas yra nebeleistina ir kada tau reikia
įsikišti – nelauki, kol vaikas bus nebegyvas. Tam ir reikalingi
apibrėžimai“, – žurnalistams dėstė I.Daniūnaitė.
Susitikime dalyvavusi parlamentarė Dovilė Šakalienė sakė, kad
už smurtą prieš vaikus bus numatytos įvairios sankcijos ir ne iš
karto vaikai bus paimami iš šeimos.
„Už kiekvieną smurto prie vaiką atvejį atsakomybė bus
taikoma individualiai – priklausomai nuo konkretaus smurto sunkumo
ir poveikio vaikui. Tai gali būti poveikio priemonės, tokios kaip
šeimos įpareigojimas lankytis tėvystės kursuose ar konsultuotis su
psichologu ar pan. Gali būti taikoma administracinė atsakomybė ir
sunkiausiais atvejais baudžiamoji atsakomybė“, – aiškino
parlamentarė.
Šeimos instituto atstovė J.Ramonienė sakė, kad labai svarbu
tėvus šviesti, jog vaikus galima auklėti ne tik smurtu.
„Tai nebuvo šio mūsų susitikimo objektas aptarti, kiek galima
suduoti, kad jau vaikai būtų paimami arba (tėvai) baudžiami pagal
Baudžiamąjį kodeksą. Čia jau yra įstatymo projekto tolimesnio
svarstymo kelias (...). Pakeltas balsas arba pliaukštelėjimas
dažniausiai yra iš nežinojimo, kad galima padaryti kitaip“, –
taip pat sakė visuomenininkė.
Vasario 14 dieną Seime rengiama neeilinė sesija svarstyti
įstatymų pataisoms, susijusioms su vaikų teisių apsauga. Tarp jų
bus svarstomas siūlymas uždrausti fizines bausmes vaikams.
Neeilinė Seimo sesija sušaukta 82 parlamentarų iniciatyva po
mažamečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose.
Po ilgų diskusijų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje
praėjusią savaitę buvo pasiektas sutarimas dėl šio įstatymo
formuluočių – fizinės bausmės būtų įvardijamos kaip smurtas
prieš vaiką ir jos būtų draudžiamos, jis jau registruotas
parlamente.
Pagal pasiūlymą, fizinis smurtas apibrėžiamas kaip
„tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš
vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys tam vaikui skausmą,
žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir
orumui“.
Kaip psichologinis smurtas apibrėžiamas nuolatinis vaiko teisės
į individualumą pažeidinėjimas, žeminimas, patyčios,
gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus
elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukeliantys
žalą ir ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, ar žalą
garbei ir orumui.
Dar viena smurto forma, nepriežiūra, būtų nuolatinis vaikui
būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar
aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei,
sveikatai, raidai. Seksualinis smurtas apibrėžiamas kaip
seksualiniai veiksmai su vaiku, išnaudojimas pornografijai ir t.t.
Seime jau ne vieną kartą buvo bandoma įtvirtinti draudimą
vaikams taikyti fizines bausmes, tačiau nesėkmingai. Dalis
parlamentarų priešinosi siūlymui argumentuodami, kad tai būtų
kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra
auklėti vaikų.