Šmeižimu, įžeidinėjimais, piktnaudžiavimu globėjos pareigomis, dukterėčios tvirkinimu ir daugybe kitų nusikaltimų įtariama N.Venckienė iki šiol vaidina auką, kuria esą tapo bandydama apginti Laimutės Stankūnaitės dukrą nuo jos pačios sukurto pedofilų klano.
Aštuonis mėnesius negirdėta ir nematyta N.Venckienė vėl prabilo asmeniniame interneto puslapyje, kuriame nusprendė išsakyti nuomonę apie Kėdainiuose patėvio ir motinos mirtinai sumušto berniuko istoriją.
„Tragedija Kėdainiuose, kai buvo užmuštas ketverių metukų berniukas, turi panašumų su mano brolio dukrelės istorija. Jam buvo ketveri. Jai – ketveri taip pat. Jį mušė artimieji. Ji pasakojo, kad motinos draugai ją skriaudžia“, – rašo nuo teisėsaugos pasislėpusi bėglė.
Abiem atvejais, N.Venckienės teigimu, neatsirado valdžioje žmonių, kurie būtų apgynę šiuos vaikus, ir išvardija kaltuosius: premjeras Saulius Skvernelis, kuris būdamas policijos vadas davė įsakymą policijos pareigūnams paimti iš jos namų mergaitę, vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė ir vaiko teisių apsaugos tarnybų atstovės Evelina Talailienė bei Gražina Didžbalienė.
Nors E.Talailienė dirba Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių skyriuje, o G.Didžbalienė – Kauno miesto ir vaikui iš Kėdainių net ir labiausiai norėdamos negalėjo padėti, N.Venckienė joms negali atleisti dėl L.Stankūnaitės dukters išvadavimo iš jos namų, nes viena jų, pasak N.Venckienės, atsinešė antklodę, o kita esą laužė rankas jos dukterėčiai.
Apie tai, kad Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė G.Didžbailienė „laužė“ L.Stankūnaitės dukrai rankas, N.Venckienė prabilo pirmą kartą. Iki šiol ji skundėsi tik tuo, kad 2012 metų gegužės 17 dieną, norėdami paimti jai ant kelių sėdinčią dukterėčią, du pareigūnai užlaužė rankas jai.
Pacitavusi Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo Rimanto Kėvalo žodžius, kad gydyti atvežama daugybė šeimose sužalotų vaikų, N.Venckienė išvardija ir daugiau kaltųjų – generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, seniai prokuratūrai nebevadovaujantį Darių Valį, prezidentę Dalią Grybauskaitę ir jos itin nekenčiamą buvusį Kauno apygardos prokuratūros prokurorą Kęstutį Betingį.
N.Venckienės teigimu, visi šie žmonės skundus persiunčia vienas kitam ir taip numarina bylas.
„Ji (D.Grybauskaitė. – Red.) visus skundus perduodavo Dariui Valiui, o šiuo metu – E. Pašiliui. Arba dar paprasčiau – atsakoma, kad prezidentė į prokuratūros ir teismų darbą nesikiša. Taip, iš tiesų nesikiša, kai aukos verčiamos nusikaltėliais, kai po teismus tampomi žmonės, gynę nuskriaustą vaiką“, – vėl Garliavos istoriją prisimena N.Venckienė.
Bėglė teigia, kad dėl visų šių asmenų kaltės skriaudžiamas keturmetis neturėjo kur kreiptis ir palygina jį su savimi: „Jeigu aš, būdama teisininkė, nesugebėjau apginti savo brolio dukrelės. Jeigu žvėrys ją draskė ir grobė, tai ką kalbėti apie kitus.“
„Prievarta prieš vaiką negalima“ – tai tik deklaracija, tušti žodžiai. Beveik viskas Lietuvos valstybėje – tik spektaklis“, – Lietuvą purvais drabsto N.Venckienė ir teigia, kad padėčiai pakeisti reikia ne įstatymų, o žmonių, turinčių sąžinę ir širdį.
Ji tokių Lietuvoje nemato. „Nėra nei žmonių, nei pinigų vaikų gynybai, bet valstybės įvaizdžio kūrimui išleisti 63 milijonai litų. Kokio įvaizdžio kūrimui? Korumpuočiausios valstybės, pedofilų lizdo Europoje?
Šalies, kur Seimo nariai ima 100 tūkstančių eurų grynais „paskolas“ degtinės buteliuose? Kai pliki advokatai neša vaikus iš gimtų namų, o teisėjai priima sprendimus, kad nenešė?“ – klausiamąją forma teiginius beria N.Venckienė ir savo laišką baigia išvada, kad valstybei vadovauja žvėrys, todėl šalis turi vienintelį kelią – susinaikinimą.
N.Venckienė kartu su savo sūnumi iš Lietuvos paspruko 2013 metų balandžio 8 dieną, supratusi, kad Seimas panaikins jos teisinę neliečiamybę ir jai nepavyks išsisukti nuo apklausų prokuratūroje ir teismo.
Tų pačių metų gegužės 9 dieną buvo paskelbta tarptautinė N.Venckienės paieška.
Nustačius, kad bėglė slapstosi JAV, buvo kreiptasi dėl jos ekstradicijos. Lietuvos prokurorų prašymas buvo priimtas, bet N.Venckienei kol kas pavyksta išvengti susitikimo su pareigūnais.
Lietuvoje N.Venckienei yra pareikšta įtarimų pagal 16 Baudžiamojo kodekso straipsnių: neteisėtas informacijos rinkimas, mirusiojo atminimo paniekinimas, šmeižimas, įžeidimas, neteisėtai surinktos informacijos panaudojimas, piktnaudžiavimas, vieši raginimai pažeisti Lietuvos suverenitetą, melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą, piktnaudžiavimas globėjos pareigomis, tvirkinimas, trukdymas antstolei ir prokurorui atlikti savo pareigas, nepagarba teismui, teismo sprendimo nevykdymas, nežymus sveikatos sutrikdymas, pasipriešinimas policijos pareigūnui ir valstybės simbolių išniekinimas.
Jos nusikalstama veika suskirstyta į 34 atskirus epizodus.
