„Vertinu kaip didelį pasitikėjimo kreditą, kurį suteikė mūsų bendruomenė tolesniam atsinaujinimui, tolesniam partijos atvėrimui ir praėjusiems darbams. Tai dvejų metų darbo įvertinimas“, – sekmadienį paaiškėjus partijos pirmininko rinkimų rezultatams BNS sakė politikas.
„Galiu pasakyti, kad tikrai nesitikėjau. (...) Trys žmonės su jaunatviška savo vizija, gebėjimu telkti žmones lygiai taip pat, atrodė, kad konkurencija tikrai labai didelė. Tikrai nemaniau, kad bus tik vienas turas“, – tvirtino G.Landsbergis.
Per savaitgalį vykusius tiesioginius partijos pirmininko rinkimus jis surinko 5539, arba 62 proc., balsų. Antroje vietoje liko Seimo narys Paulius Saudargas, gavęs 1696, arba 19 proc., balsų, trečias – buvęs diplomatas parlamentaras Žygimantas Pavilionis, surinkęs 1065, arba 12 proc., balsų, ketvirtas – Seimo narys Mykolas Majauskas su 577, arba 7 proc., balsų.
Rinkimuose dalyvavo 8987, arba 57,83 proc., balsavimo teisę turinčių konservatorių.
Pagal TS-LKD įstatus, partijos lyderio rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu balsuoti atėjo daugiau kaip pusė galinčiųjų balsuoti ir jeigu kuris nors kandidatas surinko daugiau kaip pusę jų balsų.
G.Landsbergio tvirtinimu, vienas ryškiausių partijos laukiančių pokyčių – didesnis atvirumas.
„Manau, kad vienas iš konkrečių dalykų – mes turime atsiverti, tapti atviresne bendruomene. Labai konkreti to išraiška – atviri rinkimai. Tai reiškia, kad kiti partijai svarbūs vidiniai rinkimai turi vykti kviečiant balsuoti ne tik partijos narius, bet ir žmones už partijos ribų, kaip tai vyksta Prancūzijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Sakykime, Tėvynės sąjunga rems kurį nors vieną kandidatą į prezidentus, ir kam konkrečiai suteikti paramą, galėtų atrinkti ne tik Tėvynės sąjungos nariai, bet ir visa visuomenė, nes tai ne vienai bendruomenei svarbus klausimas“, – BNS sakė G.Landsbergis.
Per partijos lyderio rinkimų kampaniją jis iškėlė klausimą dėl organizacijos pavadinimo trumpinimo iki žodžių „Tėvynės sąjunga“, atsisakant žodžių „Lietuvos krikščionys demokratai“. G.Landsbergis teigė, kad dėl to turės spręsti partijos suvažiavimas.
„Tai nėra pirmininko prerogatyva tokius dalykus daryti. Aš galiu ir kreipiausi į bendruomenę, kad jeigu mes tai laikytume teisingu keliu į didesnį mūsų suvienijimą, tai manau, kad galėtume juo eiti. Viskas bus suvažiavimo rankose. Pažiūrėsime, kokios bus nuotaikos“, – kalbėjo perrinktas TS-LKD vadovas.
Pasiūlymas dėl organizacijos pavadinimo sukėlė neigiamą partijos krikdemiškojo sparno atstovų reakciją, prabilta apie galimą byrėjimą. Tačiau G.Landsbergis tvirtino tokios grėsmės neįžvelgiąs.
„Manau, kad ir šių rinkimų rezultatai parodė, jog labai palaikoma mano pasiūlyta vienybės vizija, kompromisais grįsta vienybės vizija. Ne išgryninimas skirtingumų, būtinai parodant, kokius mes turime skirtumus, bet kompromisu siekiant aukso vidurio, geriausios visiems pozicijos. Todėl galimo byrėjimo tikrai nematau. Manau, kad mes susitarsime. Esame patyrusi bendruomenė ir tikrai esame pajėgūs būti vieningi ir išmintingai žengti į pergalę“, – kalbėjo politikas.
Šie TS-LKD pirmininko rinkimai buvo išankstiniai. Paankstinti partijos lyderio rinkimus paprašė G.Landsbergis, jis teigė norįs pasitikrinti pasitikėjimo mandatą partijoje po Seimo rinkimų.
Per spalį vykusius Seimo rinkimus TS-LKD surinko daugiausia – beveik 22 proc. – rinkėjų balsų daugiamandatėje apygardoje, tačiau po antrojo turo pagal mandatų skaičių liko antri. Jie pralaimėjo daugelyje vienmandačių apygardų, kuriose anksčiau švęsdavo pergalę.
Pirmą kartą šios partijos pirmininkas išrinktas ketveriems metams. Iki šiol jo kadencija trukdavo dvejus metus. G.Landsbergis partijos pirmininku išrinktas 2015 metų balandį.
Kovo 4 dieną numatytas partijos suvažiavimas, per kurį naujasis pirmininkas įgis įgaliojimus eiti pareigas.
