Seimas sutartinai pritarė nuostatai, kad būtų uždraustas bet kokios formos smurtas prieš vaikus – visi 117 Seimo narių balsavo už ją. Po balsavimo aidėjo plojimai, Seimo nariai krykštavo iš džiaugsmo, apkabino vieni kitus.
Priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo uždraudžiama vaikams taikyti fizines bausmes. Įstatyme taip pat apibrėžiamas visų rūšių smurtas prieš vaiką: fizinis, psichologinis, seksualinis ir nepriežiūra. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos įsigalios, kai jas pasirašys šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
Seime per praėjusias kadencijas ne kartą bandyta įtvirtinti draudimą vaikams taikyti fizines bausmes, tačiau nesėkmingai. Dalis parlamentarų priešinosi siūlymui argumentuodami, kad tai būtų kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti vaikų.
„Šiandien dvyliktasis nepriklausomos Lietuvos Seimas padėjo pirmąjį būtiną žingsnį, kad mes galėtume savo Lietuvą auginti su drąsiais, oriais ir nemušamais vaikais. Mūsų laukia labai ilgas darbas, bet šiandien pagaliau atidarėme duris į kitą ateitį – be smurto“, – po balsavimo kalbėjo Dovilė Šakalienė.
Pasak „valstiečių“ atstovės, kad įgyvendintume reformą turime iš esmės sutvarkyti vaiko teisių apsaugos įstatymą – tai, ką įsipareigojome 1995 metais ratifikuodami Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją.
Žengė žingsnį link vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimo
Seimas antradienį po pateikimo pritarė naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui, pagal kurį vaiko teisių apsaugos skyriai būtų pavaldūs ne savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Už tai balsavo 96 Seimo nariai, susilaikė vienas parlamentaras – Petras Gražulis. Įstatymas toliau bus svarstomas pavasario sesijoje.
Įstatymo pataisas Seime pristačiusi D.Šakalienė teigė, kad vaiko paėmimas iš šeimos, kai tai bus neišvengiama, bus grindžiamas prevenciniu darbu su vaiku.
„Nusprendus vaiką paimti, tai atliekama tik gavus teismo sprendimą. Svarbu žinoti, kad visa sutvarkyta vaiko teisių apsauga toli gražu nėra orientuota į tai, kad kuo daugiau vaikų paimtume iš šeimų. Atvirkščiai, kad kuo mažiau vaikų būtų paimta iš šeimų“, – sakė D.Šakalienė.
Nustatoma bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie nerimo signalus šeimoje. Pasak jos, visas SADM pateiktas įstatymo paketas reikalingas tam, kad būtų aišku – kas, kada, per kiek laiko, kokias paslaugas turi suteikti šeimai.
„Šeima turi būti įtraukiama į darbą, o pagalbos plano sudarymas ir jo įgyvendinimas turi būti integruojant šeimos narius“, – teigė „valstiečių“ atstovė.
Įstatyme numatyta fizinių ir juridinių asmenų pareiga pranešti institucijoms apie smurtą prieš vaiką. Nepranešimas ir neveikimas laikomas bendrininkavimu.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba nustatytų vaiko situacijos grėsmės
lygį. Tokie grėsmės lygiai būtų keturi – nuo nulinio iki trečio.
Dėl pirmo vaiko situacijos grėsmės lygio per penkias darbo
dienas turėtų būti pradėtas vaiko atvejo nagrinėjimas, antras
grėsmės lygis reikštų, kad vaiko atvejo nagrinėjimas būtų
inicijuojamas per vieną darbo dieną ir jis pradėtas stebėti jo
gyvenamojoje vietoje.
Trečias vaiko situacijos grėsmės lygis būtų nustatomas, kai
tėvai smurtauja prieš vaiką ar nesiima reikiamų veiksmų
vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko
gyvybei ir saugumui. Tokiu atveju vaikas būtų skubiai paimamas iš
atstovų ar jam nesaugios aplinkos, o tarnybos siųstų mobilią
komandą, kuri per vieną darbo dieną pradėtų intensyvų darbą su
vaiku ir jo atstovais.