R. Durbinas teigė, jog JAV neturėtų visiškai atsisakyti bendradarbiavimo su Rusija, tačiau būtina prisiminti, kad Maskva kelia grėsmę.
„Nesiruošiu trenkti durimis ir sakyti, kad mes visiškai su jais nesikalbėsime, bet aš nesu naivus. Aš žinau, ką Putinas padarė Ukrainoje, aš žinau, ką jis padarė Gruzijoje, aš žinau, ką jis gali padaryti Baltijos šalyse, – po susitikimo su prezidente sakė R.Durbinas. – Jis yra grėsmė šių šalių suverenitetui ir saugumui“.
Tai senatorius teigė Jungtinių Valstijų prezidentui respublikonui Donaldui Trumpui anksčiau pareiškus norą atšildyti santykius su Maskva.
Nerimą Europoje stiprino D.Trumpo pareiškimai, kad NATO yra atgyvenusi. Paties Aljanso šalių lyderiai pernai irgi nusprendė atkurti dialogą su Rusija. NATO vadovai teigia, jog tai būtina siekiant tarpusavio skaidrumo organizuojant pratybas ir norint išvengti incidentų dėl pajėgų susidūrimo.
Vakarų ir Rusijos santykiai stipriai atšalo 2014 metais po Rusijos intervencijos Ukrainoje. Tiek JAV, tiek Europos Sąjunga (ES) dėl to įvedė Rusijai sankcijas.
Praėjusią savaitę keli JAV administracijos pareigūnai atvyko į Europą, siekdami nuraminti sąjungininkes dėl Amerikos įsipareigojimų NATO. Šiuos įsipareigojimus Briuselyje ir Miuncheno saugumo konferencijoje patvirtino JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas ir viceprezidentas Mike'as Pence'as.
Tačiau senatorius R.Durbinas teigia, kad „administracijos oficialius pareiškimus ir prezidento žinutes „Twitter“ yra sunku suderinti“.
„Labai sunku suprasti, kas vyksta Amerikoje šias 33 dienas dirbant naujam prezidentui“, – sakė demokratas.
Pasak jo, dauguma administracijos pareigūnų ir parlamentarų palaiko NATO ir nelaiko jos atgyvenusia, skirtingai nei D.Trumpas. Tačiau R.Durbinas pabrėžė sutinkantis, kad Europa gynybai turi skirti daugiau lėšų.
„Po mūsų pokalbio su Lietuvos prezidente aš galiu pasakyti – ji tai vertina labai rimtai ir jie (Lietuva) eina link daugiau nei 2 proc. (BVP gynybai)“, – sakė senatorius.
D.Grybauskaitės teigimu, JAV kariai ir karinė technika mūsų regione yra svarbus bei patikimas atgrasymo elementas, padedantis užtikrinti Lietuvos ir viso Aljanso saugumą.
Lietuvoje jau dislokuota JAV karių kuopa ir karinė technika, Lenkijoje taip pat yra JAV brigada, kuri esant būtinybei padėtų ir Lietuvai. NATO sąjungininkų buvimą mūsų šalyje teigiamai vertina 81 proc. Lietuvos žmonių.
Tačiau, pasak prezidentės, neslūgstant geopolitinei įtampai, būtina ir toliau stiprinti NATO gebėjimus atgrasyti bei atremti grėsmes – spartinti sprendimų priėmimą, nuolat atnaujinti gynybos planus, užtikrinti regioninę oro gynybą. Tam itin svarbi ne tik JAV lyderystė, bet ir kiekvienos šalies pasiryžimas tinkamai finansuoti savo gynybą.
Lietuva – viena sparčiausiai investicijas į gynybą didinančių NATO narių. Numatoma, kad jau kitąmet Lietuvos išlaidos gynybai pasieks NATO sutartą 2 proc. nuo BVP ribą.
Susitikime taip pat aptartas bendradarbiavimas kovoje su hibridinėmis grėsmėmis. Abiejose Atlanto pusėse dažnėja bandymai kurstyti nesantaiką ir nepasitikėjimą demokratinėmis vertybėmis, kartojasi išpuoliai prieš laisvus rinkimus. Prezidentės teigimu, JAV Senato vaidmuo yra svarbus stiprinant transatlantines pastangas atremti informacines ir kibernetines atakas.
Prezidentė taip pat pabrėžė, jog tvirta JAV Senato parama Ukrainai, jos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui yra būtina, tęsiant principingą transatlantinės bendruomenės poziciją sankcijų Rusijai klausimu.
