Antai Kauno policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad apvogta pačiame miesto centre įsikūrusi Šv.Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia, – pradingo paaukoti senoviniai karoliai, paauksuotas kryželis, auksinis žiedas ir sidabrinė grandinėlė.
Kol kriminalistai suko galvą, kuria kryptimi pasukti tyrimą, pagalbos ranką jiems ištiesė bažnyčios klebonas – jis papasakojo apie maldos namuose, garbingoje vietoje prie altoriaus, įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą.
Peržiūrėję įrašus tyrėjai tiesiog negalėjo patikėti sėkme – juose išties užfiksuotas vagyste įtariamas asmuo. Iš pradžių jis elgėsi beveik kaip doras katalikas – įėjęs į bažnyčią persižegnojo, pasimeldė. Tik vėliau kepure uždengė kamerą.
Šio pamaldų kataliką vaidinusio jaunuolio, kaip ir daugumos socialiniuose tinkluose ar asmenukių jūroje skęstančių jo bendraamžių, elgesį galima suprasti.
Vaikinas greičiausiai numanė, kad šiais laikais visur stebimi visi, taigi tikimybė būti sučiuptam – didelė. O teisme peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame vagis karštai meldžiasi, gali suminkštėti širdis tiek klebonui, tiek nuosprendį rašyti susiruošusiam teisėjui.
Tiesa, po tokio atvejo ne vienas tikintysis gali suabejoti, ar jam bažnyčioje atliekant išpažintį irgi nedaromi įrašai, kurie vėliau atsidurs ant policijos pareigūnų stalo.
Mat jeigu per išpažintį vyras prisipažins buvęs neištikimas žmonai, tai gali baigtis tik nemažu šeiminiu skandalu, o jeigu dar prasitars, kad vagia ir malkas iš kaimyno miško, atgailos už nuodėmę tikrai nepakaks, pakvips ikiteisminiu tyrimu.
Baisus dalykas tos šiuolaikinės technologijos, galinčios skaudžiai kirsti kitu lazdos galu.
