Motinos naujagimius į šiukšlių konteinerius meta ne tik dėl depresijos po gimdymo

Kelios pastarosios savaitės pasižymėjo protu nesuvokiamais įvykiais. Vilniuje jauna moteris savo naujagimį paliko maišelyje po lova. Jonavoje ligoninės tualete vaiką pagimdžiusi moteris vaiką taip pat įdėjo į maišelį ir išmetė į šiukšlių konteinerį.

Lietuvą krečia žinios apie vaikus šiukšlių konteineriuose.<br>lrytas.lt montažas.
Lietuvą krečia žinios apie vaikus šiukšlių konteineriuose.<br>lrytas.lt montažas.
Daugiau nuotraukų (1)

Rasuolė Bauraitė („Lietuvos ryto“ televizija)

2017-02-27 18:41, atnaujinta 2017-04-08 22:34

Kodėl naujagimiai Lietuvoje vis dar atsiduria šiukšlių konteineriuose?

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Andrius Kavaliauskas kalbėjosi su Krizinio nėštumo centro vadove Zita Tomiliniene.

- Pastarosiomis dienomis Lietuvoje nuskambėjo net kelios šiurpą keliančios istorijos: Vilniuje po lova rastas kūdikio lavonas, Jonavoje, ligoninės tualete vaiką pagimdžiusi moteris kūdikį išmetė iš šiukšlių dėžę. Kaip jūs aiškinate, kodėl moterys taip elgiasi?

– Tai labai žiaurūs įvykiai. Mes visi pakraupę, kaip taip galima elgtis su naujagimiu. Dažniausiai moterys iki to žingsnio ateina ne iš karto. Tai kaip pasekmė to, kad joms trūko palaikymo, pagalbos nėštumo metu. Dažnai jos nuo artimųjų apskritai slepia, kad laukiasi, nes bijo reakcijos, nepriėmimo.

- Tačiau yra gyvybės langeliai, ten kūdikį galima palikti anonimiškai. Kodėl reikia elgtis šitaip?

– Mums visiems suprantama, kad daug geriau vaiką palikti kūdikio langelyje ar ligoninėje, saugiai, kur juo bus pasirūpinta, jam bus atrasti globėjai ir, galbūt, jį įsivaikins šeima, kuri jį mylės. Tuo metu, kai moteris išgyvena krizę, ji priima tokius sprendimus, kurių negali suvokti būdamas sveiko proto.

- Paskutinis įvykis ir įvyko ligoninėje. Moteris pati kreipėsi į medikus dėl skausmų pilvo srityje. Turbūt ji suvokė, kad laukiasi, nuo artimųjų nėštumą slėpė, bet pagimdė tualete ir išmetė. Kas turi dėtis moters galvoje?

– Sunku paaiškinti. Kai aptemsta protas, žmogus daro tokius veiksmus, kurių kitu metu negalėtų suprasti ir paaiškinti.

- Ar tai liga, pogimdyminė depresija?

– Tai gali būti didelė krizė. Vienoms būna depresija iki nėštumo, gimdymo, būna ir pogimdyvinės depresijos. Šiuo atveju negalėtume taip teigti, reiktų išsiaiškinti. Į Krizinio nėštumo centrą dažnai kreipiasi moterys, kurios, kai sužino, kad laukiasi, tos žinios labai išsigąsta, nes jaučiasi nepasiruošusios. Jei jos vyrui ar draugui, nuo kurio laukiasi, tai pasako ir jis neigiamai sureaguoja, sako – pati spręsk, ką daryti, aš čia ne prie ko ar eik pasidaryk abortą, vaiko neišlaikysiu, tuomet ji išgyvena didelį pasimetimą ir galvoja, ką daryti. Dėl to dalis moterų pasirenka abortą, nes pajaučia spaudimą.

- Į jūsų Krizinio nėštumo centrą kreipiasi moterys, kurios pastojo neplanuotai ir galvoja gimdyti ar negimdyti. Kiek per metus kreipiasi tokių moterų?

– Mūsų organizacija veikia ketvirtus metus ir per 3,5 metų kreipėsi apie 500 moterų, kurios buvo išsigandusios žinios, kad laukiasi ir galvojo, ką daryti. Vienos kreipėsi jau apsisprendusios abortui, būna, kad laukiasi 16-20 savaičių, kai abortą daryti jau yra nelegalu. Kai ištinka psichologinė krizė, kai moterys galvoja, kad tikrai nesugebės pasirūpinti vaiku, gimdyti ir auginti, net ir 20 savaitę kreipiasi dėl aborto. Realiai ne abortas yra pagalba, pagalba yra psichologinis palaikymas, socialinė, materialinė pagalba. Reikia išsiaiškinti priežastis, kodėl jai yra taip blogai, kodėl ji nenori gimdyti ir auginti vaikelio.

- Ar visas moteris pavyksta atkalbėti?

– Tikrai ne visas. Tai nėra tiesioginis atkalbinėjimas. Visų pirma reikia išgirsti moterį, ją išklausyti, nes būna, kad jos neturi su kuo atvirai pasikalbėti, o jei ir bandė kalbėtis, buvo pasmerktos, moralizuojamos. Kai jos pasijaučia niekam nereikalingos, nieko negalinčios, pradeda imtis tokių veiksmų kai žino, kad ir sau pakenks – kalėjimas ilgiems metams, ir pražudys savo vaiką. Realiai galėtų saugiai pagimdyti, palikti ir niekas negrėstų nei jai, nei vaikui. Nežinau, ar jos žino apie gyvybės langelį. Kartais, kai žmogų ištinka krizė, net tai, ką jis žinojo iki tol, kažkur išgaruoja. Psichologinė krizė ir yra bėda, iki kurios ateinama, jeigu pagalbos nesulaukiama laiku ir išsivysto psichikos sutrikimai.

- Neabejoju, kad Lietuvoje yra daugybė šeimų, kurios mielai sutiktų įsivaikinti ir išauginti biologinės motinos nenorimą naujagimį. Ar ieškoma tėvų tokiems kūdikiams – dar negimusiems, moterų, kurios neketina pačios auginti?

– Mes esame turėję atvejų, kai kreipėsi nėščia moteris, o buvo per vėlu daryti abortą. Ji tikrai sakė, kad nenori auginti ir tikrai neaugins, bet sutiko išnešioti, pagimdyti ir saugiai palikti ligoninėje. Kita paliko gyvybės langelyje. Mes bendradarbiaujame su įvaikinimo tarnyba ir jie sako, kad naujagimiui labai greitai atsiranda nauji tėvai, o skambutis, kad dar vienas vaikelis yra paliktas gyvybės langelyje, būna didelis džiaugsmas. Tai reiškia, kad į jų šeimą pagaliau atkeliauja kūdikis. Kai nėščios moterys sužino, kad jų vaikai gali turėti laimingus namus ir mylinčius tėvus, joms ramiau ir drąsiau pagimdyti ir palikti, jos nieko sau nepasidaro. Nėštumo metu psichologinę krizę išgyvenanti moteris kartais sako, kad nusižudys, jei niekas nepadarys aborto, kad yra taip blogai, jog nenori nei ji gyventi, nei savo vaikui leisti gyventi. Bet kai ji pamato, kad kažkam rūpi, kažkas jos klausosi, palaiko, jai iš karto būna saugiau.

- Kokie yra bręstančios tragedijos požymiai? Tik kalbos, nes kitas gal yra užsisklendęs ir nekalba?

– Šioje situacijoje ne kiekviena moteris kalba, nes nežino, kuo gali pasitikėti, kam gali pasipasakoti. Nėra tokio santykio su savo mama, tėvu, broliais ar vyru, nuo kurio laukiasi, kad jaustųsi saugi, mylima. Jei to nėra, turi būti organizacijos, kur gali paskambinti anonimiškai, pasakyti, kokia yra situacija, kokios pagalbos reikia. Svarbu, kad tos moterys sužinotų, jog pagalba yra ir moterys gali kreiptis. Aišku, tai turėtų būti valstybinė sistema, ne tik nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos. Vokietijoje jau daugelį metų veikia konfliktinio nėštumo centrai, kurie teikia paramą. Kai moterys kreipiasi į ginekologą, prašydamos siuntimo nėštumo nutraukimui, pirmiausia gauna siuntimą psichologinei, psichosocialinei konsultacijai, kad moteriai būtų proga kalbėti, kokia yra situacija, kodėl šiuo metu jai atrodo, kad gimdyti ji negali.

Kai sudarome erdvę jai kalbėtis, tik tada galime kalbėti, kad ji informuotai pasirenka, ką daryti toliau. Lietuvoje yra skubotas sprendimas – išrašo siuntimą abortui, moteris nueina, pasidaro ir po aborto kenčia dideles kančias. Į mūsų centrą kreipiasi nemažai moterų jau po aborto ir sako – aš nežinojau, kad man bus taip blogai, įsivaizdavau, kad abortas išspręs tą situaciją, kad vaiko nebus, nebus ir problemos, o dabar jaučiuosi tokia tuščia. Dalis moterų nori vėl pastoti, kad susigrąžintų prarastą vaiką. Gydytojai sako, kad po aborto procedūros moteris būna isterijose, rėkia, bet juk ji pati atėjo savo noru. Realiai nė viena moteris savo noru neina daryti aborto, ji eina nematydama kitų aplinkybių.

- Abortas yra įstatymo leidžiama priemonė nutraukti nėštumą. O kokie požymiai byloja apie bręstančią tragediją, kalbant apie kūdikio nužudymą ir išmetimą į šiukšliadėžę?

– Dažniausiai nėščioji nuo artimųjų slepia, kad laukiasi. Ji gyvena viena su žinia, kad laukiasi ir su niekuo nesidalina. Krizė bręsta jos viduje, tai pastebėti nėra lengva. Jei yra artimieji, kuriems ji rūpi, kurie su ja kalba, ji greičiausiai pasisakys. Kai moteris neturi artimųjų palaikymo, pasitikėjimo ir viena 7-9 mėnesius nešioja paslaptį, jos galvoje bręsta įvairūs planai. Ji nežino, kad gali iš kažkur sulaukti pagalbos ir prisigalvoja sprendimų, kuriais pasmerkia tiek save, tiek vaikelį.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18 val. 40 min. per „Lietuvos ryto“ televiziją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?