„Džiugu, kad laisvės kovomis, jų istorija domisi vis daugiau žmonių. Dauguma žygio dalyvių – gimę 1990-1998 metais. Tokie renginiai skatina jaunuomenės patriotizmą“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo Pėsčiųjų žygių asociacijos atstovas, vienas iš žygio organiztorių Vytenis Genys.
Žygis – vienas gausiausių
Žygio metu buvo aplankytos partizanų žeminės, 1863 metų sukilėlių kapai, partizano Vytauto Balsio sodybos vieta – prie laužų buvo prisimintas didvyriškas tautos pasipriešinimas sovietų terorui.
Žygeiviai šia akcija nulenkė galvas prieš Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanus, kurie veikė Kaune ir jo apylinkėse. Vienas svarbiausių šios rinktinės kūrėjų – legendinis miško brolis Juozas Lukša-Daumantas, parašęs garsią knygą apie laisvės kovas „Partizanai“.
Žygyje dalyvavo ir Lietuvos kariuomenės, Šaulių sąjungos atstovai, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, jo kolegos iš Kauno rajono savivaldybės. Atvyko ir maždaug 50 JAV karių iš Ruklos.
Vieną didžiausių žygių partizanams atminti Kauno regione organizavo Pėsčiųjų žygių asociacija kartu su Kauno rajono savivaldybe, Vytauto Didžiojo šaulių 2-aja rinktine, Ežerėlio kultūros centru ir Ežerėlio girininkija.
Partizanų takais – iki pat ryto
Žygio dalyviai rinkosi du maršrutus – 34 ir 20 kilometrų. Ilgesnė trasa truko 8 valandas, trumpesnė – apie 4 valandas. Penktadienį, 22 valandą eisena pajudėjo iš Ežerėlio kultūros centro, ten pat ir pasiekė finišą.
Iš pradžių buvo aplankyti 1863 metų sukilimo dalyvių kapai, paskui – Drapakampio-Papiškės ir Altoniškių partizanų žeminės.
Žygeiviai sustojo dar vienoje svarbioje vietoje – Kluoniškių kaime (Zapyškio sen.), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko Vytauto Balsio-Uosio sodyboje, kurioje 1945 metų birželį vyko svarbus mūšis su NKVD smogikais.
Sovietų budeliai nužudė penkis partizanus – V.Balsio brolį Viktorą Balsį, Aleksandrą Jansoną, Vladą Šidiškį, Viktorą Šlionskį ir Vincą Vaidelį, o sodybos pastatus pavertė pelenais.
Šiuo metu V.Balsiui – 94 metai, dėl sveikatos būklės jis negalėjo susitikti su žygio dalyviais, tačiau jiems buvo perskaityti jo sveikinimo žodžiai.
V.Balsys su kitais miško broliais 1944-45 metais slapstėsi Papiškės-Novos partizanų žeminėje, vėliau 20 metų kalėjo sovietiniuose lageriuose.
Atkūrus nepriklausomybę, ši žeminė buvo atstatyta ir pašventinta, o partizanų stovyklavietė įtraukta į Kultūros vertybių registrą.
V.Balsys prie buvusios tėvų sodybos pastatė didelį kryžių, skirtą nuo okupantų kritusių partizanų atminimui.
Sugebėjo ilgai priešintis okupantams
Žygiui pasibaigus 6 valandą ryto, jo dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais ir diplomais.
Pėsčiųjų žygių asociacija balandžio 1 dieną surengs žygį „Kęstutėnai“, skirtą Kęstučio apygardos partizanams atminti. Žygis pasidės iš Eržvilko (Jurbarko r.) gimnazijos ir truks 10 valandų (ilgasis maršrutas – 36 kilometrai, trumpasis 22 kilometrai).
Lietuvos miškuose prieš okupaciją kovojo apie 30 tūkst. partizanų. Dauguma jų žuvo, tačiau kova turėjo didžiulę reikšmę.
Klausant laisvės karių ir jų rėmėjų pasakojimų, žvelgiant į jų nuotraukas, apima pasididžiavimo jausmas – partizanai ištisą dešimtmetį nežmoniškomis sąlygomis sugebėjo aktyviai priešintis daug gausesnėms Lietuvą plėšusių, žudžiusių ir alinusių okupantų pajėgoms.
