Tardama sveikinimo žodį naujajam partijos pirmininkui, jo pirmoji pavaduotoja Irena Dagutienė sakė, kad nors G.Landsbergis dažnai yra kaltinamas arogancija, iš tiesų – jis energingas, aktyvus ir profesionalus politikas.
Jautėsi nevertas gražių žodžių
Antrą kartą TS-LKD pirmininku išrinktas G.Landsbergis sakė niekada nepriprasiąs girdėti apie jį tariamus gražius žodžius: „Dažnai jaučiuosi jų nevertas.“
Jis padėkojo partijos kolegoms už jau antrą kartą jam suteiktą galimybę į priekį vesti stipriausią Lietuvos dešiniąją politinę jėgą.
„Belaukiant pirmininko rinkimų rezultatų bičiulis priėjęs klausė – „ar džiaugsies, jei laimėsi?“. Atsakiau, kad kartą jau esu patyręs, kas laukia laimėjus šiuos rinkimus. Užgriuvus didžiulei atsakomybei džiaugsmą netrunka pakeisti susitelkimas į sunkų kasdienį darbą.
Vadovauti Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams neabejotinai yra didžiausias iššūkis mano gyvenime. Nors patirties jau daugiau, guostis, kad nuo šiol bus lengviau, negaliu“, – sakė G.Landsbergis.
Jis padėkojo kitiems pirmininko posto siekusiems partijos kolegoms Pauliui Saudargui, Mykolui Majauskui ir Žygimantui Pavilioniui. Pasak jo, šie rinkimai ir debatai parodė, kad TS-LKD turi tvirtą ir profesionalią bendruomenę.
Prakalbo apie svarbiausius darbus
G.Landsbergis sakė, kad nurimus rinkimų aistroms reikia pradėti apie svarbiausius partijos darbus, o svarbiausias jų – tikroji vienybė.
„Esame jungtinė partija. Bet dažnai atrodo, kad buvimas dvejose atskirose pilyse mums nejučia tapo amžinąja vertybe. Todėl šiandien sakau – esu krikščionis demokratas. Taip pat esu ir politinių kalinių ir tremtinių bendruomenės atstovas, ir tremtinės anūkas.
Noriu, kad visi pagaliau galėtume pasakyti esantys vienos bendruomenės nariai. Kad pripažintume, jog mus vienija bendras požiūris, darbas Tėvynei ir įsipareigojimas vakarietiškos Lietuvos idėjai. Noriu, kad būtume siejami, o ne skaldomi. Ieškantys bendrumų, o ne skirtumų. Vieningi, o ne lengvai manipuliuojami iš išorės.
Nebenoriu dirbtinio skirstymosi. Nebenoriu dalinimosi į daugiau ar mažiau vertybinius, į labiau ar mažiau mylinčius Lietuvą. Atskirai gyvendami, mąstydami ir veikdami savo susikurtuose burbuluose tik atstumiame žmones ir griauname tarpusavio pasitikėjimą“, – partijos kolegoms kalbėjo G.Landsbergis.
Svarbiausia – vaikai
Sakydamas kalbą partiečiams, naujasis jų lyderis kalbėjo ir apie prieš keletą dienų dėl tėvų smurto Šiauliuose mirusią septynių mėnesių mergaitę. Jis pabrėžė, kad šį kartą prie Seimo nebuvo degamos žvakutės, Seime nebuvo šaukiama neeilinė sesija.
„Galbūt apie šią tragediją apskritai mažai kas išgirdo. Mažai žinome ir apie dešimtis pagalbos skambučių kasdien. Už kiekvieno šių skambučių – dar vienas kenčiantis žmogus, dar viena bręstanti tragedija.
Prieš metus mūsų suvažiavime kalbėjome apie šulinyje nuskandintus vaikus. Praėjo metai, turime jau kitą vyriausybę.
Tačiau naujosios vyriausybės programoje skaitome, kad per ketverius metus smurtą patiriančių asmenų skaičių ketinama sumažinti nuo dvidešimt devynių procentų iki dvidešimt šešių.
Ar tai yra mūsų pažadas kitiems kenčiantiems? Trimis procentais sumažintas žuvusių, skriaudžiamųjų skaičius? Nesutinku. Lietuva gali geriau“, – konservatoriams dėstė G.Landsbergis.
Jis sakė, kad Lietuva turi sustabdyti smurto epidemiją, kaip prieš daugiau nei dešimtmetį tai padarė Skandinavijos šalys. Pasak jo, kai kurie parlamentarai nerimauja, padėdami vaikams jie trukdys šeimoms tinkamai rūpintis vaikais. Tačiau pabrėžė, kad kiekvienas dėl smurto miręs ar iki šiol smurtą kenčiantis vaikas yra priekaištas visiems.
„Pasakykime drąsiai – Lietuvai reikia Skandinaviškos vaiko teisių apsaugos. Jei norime užtikrinti kiekvieno mažylio teisę į gyvenimą, teisę į gyvybę privalome tai padaryti jau dabar.
Reikia šeimų, užtikrinančių laikinąją globą.
Kreipiuosi į visas tvirtas Lietuvos šeimas. Priimkime į savo ratą bent laikinai tuos, kurie šiandien neturi daugiau kur eiti, kur slėptis nuo juos persekiojančio smurto ar iškreipto auklėjimo supratimo“, – kalbėjo jis.
Įvardijo socialinių darbuotojų problemą
G.Landsbergis sakė, kad socialiniai darbuotojai, patys vos sudurdami galą su galu, lekia nuo sodybos prie sodybos, nuo namo prie namo, padėdami nuprausti vaikus, suplanuoti šeimos biudžetą ar išspręsti buitinį ginčą.
„Jie šiandien yra pagrindinė pagalbos šeimoms linija. Nebijokime pasakyti, kad socialinių darbuotojų Lietuvai šiandien reikia gerokai daugiau, jiems patiems reikia pagalbos ir geresnių algų“, – sakė G.Landsbergis.
Siūlo, kaip spręsti švietimo problemas
Perrinktas konservatorių lyderis tikino, kad Lietuva gali ir turi suteikti geresnį išsilavinimą visiems, kurie nori mokytis. Pasak jo, ne vienas universitetas turi kilti aukščiau ir ruošti geresnius specialistus. G.Landsbergio teigimu universitetams būtina sugrąžinti garbingą vardą.
„Šiandien kalbėdami apie regionus ir ten samdomus žmones priminkime ir sau ir kitiems, kad Lietuvos edukologijos universitetas, Šiaulių universitetas bei dar keli kiti priima studijuoti jaunus žmones su nuliu balų.
Nežinau kaip jums, bet man sunku suvokti, ką darė mokykla, jei mokinys baigė su nuliu. Sunkiai randu atsakymą ir dėl to, kodėl jis atsidūrė universitete. Galbūt šie jaunuoliai, jei tik kas patartų, geriau atrastų save kolegijose ar profesinio rengimo mokyklose? Galime geriau. Tik turime apsispręsti, ar norime“, – dėstė konservatorių pirmininkas.
Pasak jo, galima užtikrinti, kad mokykla taptų laipteliais, leidžiančiais išsiveržti iš galimybių skurdo ir nelygybės, nepriklausomai nuo to, kiek uždirba vaikų tėvai.
Jis teigė, kad EBPO tyrimai parodė, kad Lietuvoje socialinė aplinka labiausiai iš visų valstybių lemia mūsų vaikų mokymosi rezultatus. Tai reiškia, jog vaikas, į mokyklą atėjęs iš skurdžios aplinkos, mokyklos yra programuojamas likti skurde ir toliau.
„Šiandien žinodami, kas jūsų tėvai, galime spėti, kokiais pažymiais jūs baigsite mokyklą. Galime keisti mokesčius, užtikrinti aptarnaujančiųjų šypsenas savivaldybėje, bet jeigu savo vaikams vietoj sparnų uždėsime pančius – pirmiausia ekonominius ir socialinius – gerovės valstybėje nesukursime. Mes galime geriau“, – sakė G.Landsbergis.
Reikia pasakyti – gyvename pavojingoje geopolitinėje teritorijoje
G.Landsbergis sakė, Lietuva, kaip šalis, turi ir gali kartą pasakyti, kad iš tikro gyvename pavojingoje geopolitinėje teritorijoje ir turime daryti tai, ką daro kitos valstybės esančios tokioje pačioje situacijoje.
„Norime būti saugūs? Tapkime tokie, koks šiandien yra Izraelis. Tokia ambicija turi tapti valstybės politikos dalimi. Taip, reikalingi nuoseklūs žingsniai – išlaidų gynybai augimas, visuotinė karo tarnyba, reali kibernetinė gynyba ir skaitmeninė kariuomenė.
Tuo pačiu turime nepamiršti, kad kova dėl mūsų saugumo šiandien vyksta visai šalia – Ukrainoje. Turime ne ieškoti pasiteisinimų, jog jau viską padarėme, o visomis išgalėmis padėti broliškai tautai“, – sakė jis.
Konservatorių lyderis rėžė – galime sustabdyti Astravą, jeigu patys tuo tikėsime ir kovosime, o ne iš anksto kapituliuosime. Taip pat galime labiau pasistengti, galime aiškiau pasakyti, kad mes nesitaikstome su politiniu ar ekonominiu, šantažu, keliančiu mums egzistencinę grėsmę.
„Esame maži, bet orūs ir tvirti savo dvasia. Anksčiau tai griaudavo imperijas, toks pasiryžimas gali griauti ir nesaugias atomines elektrines.
Bet mes nepajudėsime nė žingsnio neturėdami aiškaus tikslo – kur ketiname nueiti. Šiandien čia susirinkusi bendruomenė tokį tikslą turi. Ar turi jį valdantieji?“, – kalbėjo G.Landsbergis.
