Dulkės po šio skandalo dar nespėjo nusėsti, o aistros – atslūgti, kai ant parlamento medžio ėmė nokti panašūs nauji vaisiai.
Pakvipo kitų mandatų svilėsiais ir net apkaltomis.
Didžiausio pavojaus zonoje šįkart atsidūrė valdančiųjų socialdemokratų atstovas M.Bastys ir opozicija pasiskelbusių „tvarkiečių“ frakcijos narys Kęstutis Pūkas.
Išrinktas Seimo vicepirmininku Mindaugas Bastys paprašė leidimo dirbti su slapta informacija.
Bet Valstybės saugumo departamentas (VSD) oficialiai pareiškė, kad valstybės paslapčių Seimo nariui patikėti negali, nes jis bendrauja su įtartinais Rusijos ir Lietuvos veikėjais.
VSD surašė net septynių puslapių pažymą, kurioje bene pagrindinę vietą užima itin grėsmingi visų tų asmenų, supusių M.Bastį, aprašymai.
Negana to, saugumiečiai grėsmingai perspėjo, kad iššaudė dar ne visus šovinius, bet kol kas jų nepateikė net Seimo pirmininkui.
Akivaizdu, kad svarbiausias taikinys, į kurį nusitaikė ir VSD, ir jį globojanti Prezidentūra, ir visuomet ją remiantys konservatoriai, – M.Basčio mandatas.
Saugumo tikslas – užsikabinti kuo ryškiau spindintį medalį vadinamajame hibridiniame kare su Rusija.
Prezidentūra ir dešinieji irgi siekia suduoti dar vieną smūgį niekaip neatsitiesiantiems socialdemokratams.
M.Bastys yra vienas šios partijos elito atstovų, iškėlęs savo kandidatūrą ir į pirmininko postą. Tiesa, jis jau pareiškė pasitraukiąs iš šių rinkimų, Seimo vadovybės ir sustabdąs savo narystę partijoje, bet mandato neatiduosiąs, nes jokių nusikaltimų nepadarė.
Politikas stebėjosi, kodėl VSD jam raudonos šviesos neuždegė tuo metu, kai jis turėjo teisę dirbti su valstybės paslaptimis kone prieš dešimtmetį, kai buvo premjero G.Kirkilo patarėjas.
Bet saugumiečiai atkirto, jog juo rimtai užsiėmė tik dabar, kai jis pats paprašė, o patys visų galimų pavojų sužiūrėti negali.
Kad ir kaip būtų, „valstiečių“ ir socialdemokratų frakcijos antradienį pradėjo apkaltos procedūrą M.Basčiui, kai opozicija buvo užsimojusi kurti laikinąją komisiją galimiems politiko ryšiams su Rusija aiškintis.
Bene įdomiausias klausimas – kodėl kūlio apsivertė iš pradžių M.Basčio ryšiuose jokios grėsmės valstybei neįžvelgęs pagrindinės valdančiosios frakcijos seniūnas R.Karbauskis ir socialdemokratą gynę partijos bendražygiai?
Greičiausiai tai lėmė intriga, kurią kaip tik ir supynė konservatorių ketinimai pradėti žaisti ilgalaikį ir daugeliu krypčių galintį pakrypti žaidimą – sukurti specialią Seimo komisiją galimai Rusijos įtakai parlamentarams tirti.
Juk opozicija pripažino, kad apkaltos baigties M.Basčiui perspektyvos – miglotos.
Kol konservatoriai siūlė sukurti tokią komisiją, skirtą vien M.Basčio veiklai tirti, tam nesipriešino ir R.Karbauskis. Tačiau „valstiečių“ vadovas netrukus suprato pavojų, jog tos specialiosios komisijos tyrimas gali nukrypti ir į jį patį.
Tokie nuogąstavimai – ne be pagrindo. Konservatoriai R.Karbauskį, turintį verslo interesų Rytų rinkoje, jau seniai įtarinėja neskaidriais ryšiais su Rusija. Be to, kas gali garantuoti, kad komisija bei joje atsidūrę dešinieji nepradės ieškoti vadinamųjų rusų agentų ir tarp kitų valdančiųjų?
Todėl pristabdę konservatorių užmojus sukurti tokią komisiją valdantieji Seimo pirmininko V.Pranckiečio lūpomis pareiškė pradedantys apkaltą, o pirmasis šią iniciatyvą pasirašė R.Karbauskis.
Kad iš Seimo nario apkaltos būdu būtų atimtas mandatas, turi būti teisiškai pripažinta, kad politikas arba šiurkščiai pažeidė Konstituciją, arba sulaužė priesaiką, arba pripažįstamas padaręs nusikaltimą.
Tiesa, neatmestina, kad patys socialdemokratai dėl šventos ramybės ir partijos sveikatos vis dėlto prispaus M.Bastį atiduoti mandatą iki tol, kol to imsis Konstitucinis teismas.
Juk akivaizdu, kad pagrindinis apkaltos rengėjų motyvas – baimė būti apkaltintiems dangstant „rusų agentą“ Seime.
Baimė sulaukti priekaištų dėl dangstymo į priekį gali pajudinti ir K.Pūko apkaltos vežimą.
Šį skandalingą Seimo naujoką pastarosiomis dienomis užgriuvo moterų kaltinimų seksualiniu priekabiavimu lavina, kurioje sušmėžavo net pusantro dešimtmečio senumo istorijos.
Šiuo atveju apkaltos perspektyvos yra dar miglotesnės nei dėl M.Basčio.
Nors daugelis moterų pareiškimų apie K.Pūką skamba skandalingai, kol kas jie nepateikti teisėsaugai ir neparemti įrodymais.
Kita vertus, kas galėtų paneigti, jog Konstitucinis teismas nepripažins, kad neetiškai pasielgęs tautos išrinktasis sulaužė priesaiką ar šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Taigi ir M.Basčio, ir K.Pūko laukia nerimo dienos. Ne itin jaukiai taip pat turėtų jaustis dar du parlamentarai – „tvarkietis“ P.Gražulis ir konservatorius M.Adomėnas. Bylas tiriantys prokurorai paprašė Seimo panaikinti jų teisinę neliečiamybę.
Trumpai tariant, įstatymų leidėjai murdosi intrigose, o užsiimti tiesioginiu darbu tiesiog neturi laiko.
