„Niekaip nesusiję (reforma – BNS) su miškų privatizavimu, nes
miškai yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė“, – teigė K.
Navickas, kuriam iš antro karto ketvirtadienį Seimui pavyko
pristatyti ministerijos inicijuojamą urėdijų pertvarką, kuriai yra
pritarusi Vyriausybė. Už reformos svarstymą Seime balsavo 72
parlamentarai, prieš – 8, o susilaikė 30 Seimo narių. Seimas taip
pat nesutiko, kad reforma būtų svarstoma skubos tvarka.
Toliau Seimas reformos svarstymo imsis balandžio 6-ąją, o iki
to laiko ją turi apsvarstyti parlamentiniai komitetai.
K.Navickas atmetė parlamentarų kaltinimus, kad reformai
nepasiruošta ir vyko dėl jos mažai diskusijų. „Nepriimu pastabos
dėl nepasirengimo ar skubėjimo, nes pirmoji diskusija dėl miškų
reformos vyko 2007 metais, kai vadovavo socialdemokratų ministras
Arūnas Kundrotas. Visose diskusijose vienaip ar kitaip dalyvavau,“
– aiškino ministras.
Aplinkos ministerijos teikiamos Miškų įstatymo pataisos numato,
kad miškus nuo 2018 metų valdytų ne 42 urėdijos, kaip dabar, o
valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. „Tuo pačiu
būtų panaikinama Generalinė urėdija“, – pristatydamas pataisas
teigė ministras, pasak kurio dėl reformos darbo neteks iki 400
miškų ūkyje dirbančių žmonių.
K.Navickas pabrėžė, kad šios naujos įmonės neketinama
privatizuoti. „Kelių šitos įmonės privatizavimui nėra numatyta
ir neplanuojama numatyti“.
Pasak K.Navicko, po pertvarkos likusios 25 urėdijos, kurios,
beje, neturės juridinio asmens statuso, negalės būti mažesnės
negu 25 tūkst. tūkst. ha ir per metus turės patiekti į rinką ne
mažiau kaip 100 tūkst. kubų medienos. „Tai siūlymas iš
miškininkų bendruomenės“, – aiškino ministras.
Tuo tarpu „valstietė“ Virginija Vengrienė pareiškė
reformoje įžvelgianti grėsmes ne miškų privatizavimui, o galimam
jų išnuomavimui. „Labiausiai neramina galima grėsmė, prielaidų
sudarymas ne tiek privatizavimui, kiek galimam išnuomavimui miškų
nepasiteisinusios pertvarka sąlygomis“, – teigė parlamentarė.
Konservatorius Jurgis Razma pasigedo reformos poveikio smulkiems
medienos perdirbėjams. „Toks įspūdis lieka, kad reformos varomoji
jėga yra stambiųjų medienos pramonės atstovų užsakymas“, –
teigė jis.
„Lietuvos valstybiniai miškai“ prižiūrėtų ir tvarkytų
profesionalios medžioklės plotus.
K.Navickas Seimo narius tikino kad dabartinė medienos įsigijimo
tvarka nesikeis – atviruose aukcionuose medieną galėtų įsigyti ir
smulkieji, ir stambieji pirkėjai, bus patobulinama logistika –
siekiama leisti aukcione medieną įsigijusiems pirkėjams ją
pasiimti iš artimiausios miško. Pataisomis taip pat siūloma
nustatyti, kad tvarką, kaip bus parduodama mediena, nustatys
Vyriausybė, o ne Aplinkos ministerija, kaip yra dabar.
Opozicijai priklausančių „tvarkiečių“ atstovas Remigijus
Žemaitaitis siūlo kitą urėdijų reformos variantą – prie Aplinkos
ministerijos įkurti Valstybinė miškų tarnybą, kuri rūpintųsi
valstybiniais miškais, priskirtais urėdijoms.
Jis be kita ko siūlo nejungti urėdijų į vieną įmonę, o
kiekviena jų valdytų 40 tūkst. ha miško plotą bei per metus
iškirstų ir pateiktų į rinką ne mažiau kaip 100 tūkst. kubų
medienos.
Pagal jo siūlymą urėdijos jungtinės veiklos sutarties pagrindu
galėtų kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei
miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti.